Asmens teisių gynimo būdai pažeidus viešosios informacijos skelbimo reikalavimus (V dalis)
2020 11 17
Kiekvienas fizinis asmuo, kurio garbę ir orumą žemina visuomenės informavimo priemonėje paskelbta tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija apie jį, turi teisę atsakyti, paneigdamas tikrovės neatitinkančią informaciją ar patikslindamas paskelbtą informaciją, arba pareikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas nustatyta tvarka paneigtų tikrovės neatitinkančią informaciją. Jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. Visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą privalo išspausdinti ar kitaip paskelbti per dvi savaites nuo jo gavimo dienos. Visuomenės informavimo priemonė turi teisę atsisakyti spausdinti ar paskelbti paneigimą tik tuo atveju, jeigu paneigimo turinys prieštarauja gerai moralei. Per visuomenės informavimo priemonę privaloma paskelbti atsakymą, neatsižvelgiant į tai, ar per ją paskleisti duomenys buvo paskleisti pačios visuomenės informavimo priemonės vardu, ar kito asmens vardu.
Jeigu visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per nustatytą terminą, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą reikalaujant įpareigoti skleidėją visuomenės informavimo priemonėje paskelbti tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimą. Duomenų, neatitinkančių tikrovės ir žeminančių kito asmens reputaciją, paneigimo tvarką ir terminus tokiu atveju nustato teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo replikos teise privalo pasinaudoti tik tada, jeigu duomenis paskelbė visuomenės informavimo priemonė. Jeigu duomenis per visuomenės informavimo priemonę paskelbė kitas asmuo, o visuomenės informavimo priemonė perteikė neiškraipytas duomenis paskelbusio asmens citatas, tai asmuo, apie kurį paskelbti duomenys, turi teisę nepasinaudojęs replikos teise kreiptis į teismą ir reikalauti, kad teismas įpareigotų duomenis paskelbusį asmenį adekvačiai paneigti duomenis ir atlyginti žalą. Pirmoji sąlyga, lemianti pareigą ieškovui naudotis privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka asmens garbės ir orumo gynimo bylose, yra ne tik tai, kad tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemones, tačiau taip pat turi būti nustatyta faktinė aplinkybė, jog visuomenės informavimo priemonė buvo paskleistos informacijos šaltinis, o ne tik duomenų paskleidimo priemonė (įrankis), perteikusi neiškraipytas duomenis paskelbusio asmens citatas. Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl šios sąlygos buvimo, būtina turėti omenyje ir tai, jog visuomenės informavimo priemonė kontroliuoja informacijos šaltinį, todėl kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai tikrovės neatitinkančias žinias paskleidė visuomenės informavimo priemonė, esant reikalavimui dėl žinių paneigimo, atsakovas visada yra ir visuomenės informavimo priemonė.
Kiekvienas fizinis asmuo, kurio garbę ir orumą žemina visuomenės informavimo priemonėje paskelbta tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija apie jį, turi teisę, be kita ko, kreiptis į teismą su reikalavimu atlyginti patirtą turtinę ir neturtinę žalą dėl visuomenės informavimo priemonėje nurodytos tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo. Reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nagrinėja teismas, nepaisydamas to, ar tokius duomenis paskleidęs asmuo juos paneigė, ar ne. Visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą tik tais atvejais, kai ji žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, taip pat kai tuos duomenis paskelbė jos darbuotojai ar duomenys paskleisti anonimiškai, o visuomenės informavimo priemonė atsisako nurodyti tuos duomenis pateikusį asmenį. Visais kitais atvejais turtinę ir neturtinę žalą privalo atlyginti duomenis paskleidęs asmuo ir jo veikla. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tai, kad paskleistus duomenis suformulavo ne visuomenės informavimo priemonė, o kitas asmuo (pirminis duomenų šaltinis), turi reikšmės sprendžiant visuomenės informavimo priemonės atsakomybės klausimą. Sprendžiant dėl visuomenės informavimo priemonės atsakomybės, būtina įvertinti aplinkybę, kad žurnalisto profesinė etika reikalauja skelbti tik patikrintą, tikrą informaciją, todėl visuomenės informavimo priemonės turi pareigą padaryti viską, ką konkrečioje situacijoje buvo įmanoma padaryti, siekiant nustatyti skelbiamos informacijos tikrumą.
Jeigu visuomenės informavimo priemonėse paskelbta informacija galimai pažeidžia asmens garbę ir orumą, jo teisę į privataus gyvenimo apsaugą, asmuo turi teisę kreiptis į žurnalistų etikos inspektorių, o tuo atveju, jeigu viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veikla galimai pažeidžia Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatas, asmuo turi teisę kreiptis į Visuomenės informavimo etikos komisiją.
_________________
Tai yra straipsnių ciklas, daugiau įžvalgų šia tema:
–Ar viešai paskelbta informacija yra žinia ar nuomonė? (I dalis)
–Viešosios informacijos skelbimui – griežti reikalavimai (II dalis)
–Viešosios informacijos apie viešąjį asmenį skelbimo reikalavimai (III dalis)
–Baudžiamoji atsakomybė už viešosios informacijos skleidimo pažeidimus (IV dalis)
_________________
Straipsnį parengė teisininkas Mindaugas Šveiteris. © LAWCORPUS
Jei turite klausimų, susisiekite su LAWCORPUS teisininkais el. paštu info@lawcorpus.lt arba telefonu +370 615 53 847.