Baudžiamoji atsakomybė už viešosios informacijos skleidimo pažeidimus (IV dalis ) - LAWCORPUS.LT - Advokatų profesinė bendrija

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios informacijos skleidimo pažeidimus (IV dalis )

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios informacijos skleidimo pažeidimus (IV dalis)

2020 10 27

Pagal tarptautinius ir nacionalinius teisės aktus saviraiškos laisvė nėra absoliuti: naudojimasis ja yra susijęs ir su pareigomis bei atsakomybe, todėl tam tikrais atvejais saviraiškos laisvė gali būti ribojama pagal įstatymą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti kitas demokratinėje visuomenėje ginamas vertybes, be kita ko, siekiant užkirsti kelią nusikaltimams, apsaugoti kitų asmenų garbę ir teises. Griežčiausia saviraiškos laisvės apribojimo forma – baudžiamoji atsakomybė už netinkamą jos įgyvendinimą, be kita ko, ir nusikalstamą veiką asmens garbei ir orumui – šmeižimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog šmeižimo, įtvirtinto BK 154 straipsnio 1 dalyje, objektyvusis požymis – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas – tai įstatyme nurodyto pobūdžio informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus faktus ar įvykius baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokia tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) bei nori taip veikti, siekia paskleisti būtent tokią informaciją. LAT praktikoje sąžiningas asmens elgesys nustatomas pagal du kriterijus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Objektyviąja prasme sąžiningumas reiškia, kad asmuo veikia protingai ir teisingai adekvačiai vertindamas situaciją. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumą nusako asmens psichinė būklė konkrečioje situacijoje ir jis nustatomas vertinant, ar asmuo galėjo ką nors žinoti, daryti ar nedaryti, atsižvelgiant į asmens amžių, išsilavinimą, gyvenimišką patirtį, sveikatą ir t. t. Asmuo bus sąžiningas, jei jo veiksmai atitiks abu nurodytus kriterijus. Taigi, viešosios informacijos, kurios turinį sudaro žinios (ne nuomonė) apie asmenį paskleidimas, gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę tik tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, jog tokia informacija kaltininko buvo paskleista sąmoningai, žinant tokios informacijos neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį, bei norint taip veikti.

Tai yra straipsnių ciklas, daugiau įžvalgų šia tema:

Ar viešai paskelbta informacija yra žinia ar nuomonė? (I dalis)

Viešosios informacijos skelbimui – griežti reikalavimai (II dalis)

Viešosios informacijos apie viešąjį asmenį skelbimo reikalavimai (III dalis)

______________________

Straipsnį parengė teisininkas Mindaugas Šveiteris. © LAWCORPUS

Jei turite klausimų, susisiekite su LAWCORPUS teisininkais el. paštu info@lawcorpus.lt arba telefonu +370 615 53 847.

Scroll to Top