Verslininko sutartinės atsakomybės specifika: atsakomybė be kaltės

2021 08 26

Sprendžiant ginčą dėl sutartinės civilinės atsakomybės, paprastai turi būti nustatytos visos keturios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos: 1) asmens neteisėti veiksmai, 2) dėl jų atsiradusi žala, 3) asmens kaltė ir 4) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 str.). Tačiau tuo atveju, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar ją netinkamai įvykdo įmonė (verslininkas), taikytina kitokia taisyklė – įmonė (verslininkas) atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar ją netinkamai įvykdė dėl nenugalimos jėgos (force majeure), nebent įstatymai ar sutartis numato kitaip (CK 6.256 str. 4 d.).

Verslininku laikomas asmuo, kuris vykdo komercinę veiklą siekiant pelno. Kai sutartį pažeidžia verslininkas, jam atsakomybė gali atsirasti ir be kaltės (griežtoji atsakomybė). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad net ir tais atvejais, kai sutartinių prievolių tinkamas vykdymas tampa suvaržytas ne dėl priežasčių, priklausančių nuo pačios įmonės, ji turi prisiimti neigiamų padarinių (nuostolių) kitai sutarties šaliai atsiradimo riziką. Todėl, esant reikalavimui verslininkui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismui tokiu atveju užtenka nustatyti tris atsakomybės taikymo sąlygas: 1) neteisėtus veiksmus, 2) žalą ir 3) jų priežastinį ryšį.

Kaip būtų galima verslininkui išvengti sutartinės atsakomybės be kaltės? Vienas iš būdų yra sutartyje šalims susitarti dėl to, kad verslininko atsakomybė kyla esant kaltei. Kita išimtis būtų tuo atveju, kai verslininkas pagal sutartį turi įvykdyti prievolę dėti maksimalias pastangas, o ne užtikrinti rezultatą. Kaip pavyzdys galėtų būti fizinės objekto apsaugos sutartis, kurioje susitarta ne dėl pareigos išsaugoti objektą ir jame esantį turtą (užtikrinti rezultatą), o siekti apsaugoti objektą ir jame esantį turtą nuo neteisėtų veiksmų (dėti maksimalias pastangas). Esant prievolei užtikrinti rezultatą, neteisėti veiksmai yra atlikti tuo atveju, jeigu rezultatas nepasiektas (nesvarbu, kad tai įvyko ne dėl verslininko kaltės), o esant prievolei dėti maksimalias pastangas – tik tuo atveju, jeigu verslininkas yra kaltas.

_______________

Šaltiniai:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2014.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-671-248/2015.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018, 21 p.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017, 50–52 p.

______________

Jei turite klausimų, susisiekite su LAWCORPUS teisininkais el. paštu info@lawcorpus.lt arba telefonu +370 37 788243.