Teisėsaugos institucijų vykdomas vaizdo stebėjimas juridinių asmenų veiklos teritorijoje: teisiniai pagrindai ir grėsmės - LAWCORPUS.LT - Advokatų profesinė bendrija

Teisėsaugos institucijų vykdomas vaizdo stebėjimas juridinių asmenų veiklos teritorijoje: teisiniai pagrindai ir grėsmės

Teisėsaugos institucijų vykdomas vaizdo stebėjimas juridinių asmenų veiklos teritorijoje: teisiniai pagrindai ir grėsmės

2020 05 29
Šiuolaikiniame pasaulyje informacinių technologijų plėtra atvėrė plačias galimybes jas taikyti, be kita ko ir teisėsaugos institucijų veikloje. Vis dėlto, plečiant techninių priemonių naudojimą, turi būti laikomasi teisės viršenybės ir konstitucinių principų, o teisėsaugos subjektų taikomas masinio stebėjimo ir sekimo modelis neturėtų tapti grėsme asmenų, nesančių kriminalinės žvalgybos objektais, privatumui. Tad jei sulaukėte prašymo iš teisėsaugos subjektų įrengti jūsų teritorijoje vaizdo stebėjimo įrangą, turite žinoti savo teises.

Kai teisėsaugos institucijos, vykdydamos kriminalinę žvalgybą, kreipiasi į privačius juridinius asmenis prašydamos leisti jų teritorijoje panaudoti technines priemones – vaizdo stebėjimo įrangą, atkreipkite dėmesį, jog tokių techninių priemonių panaudojimas gali kelti grėsmę juridinio asmens darbuotojų bei klientų privatumui. Todėl kiekvienu atveju sprendžiant ar suteikti tokį leidimą, turėtumėte įvertinti ir tokių priemonių panaudojimo teisinius pagrindus, bei apibrėžti sąlygas. Vaizdo stebėjimo įrangos naudojimas juridinio asmens teritorijoje tokių veiksmų nesankcionavus motyvuota teismo nutartimi atitinka Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme įtvirtintą techninių priemonių panaudojimo bendra tvarka sąvoką. Atkreiptinas dėmesys, jog nei minėtas įstatymas, nei kiti teisės aktai, neįtvirtina juridinių asmenų, kuriems priklausančioje teritorijoje norima panaudoti technines priemones, teisės ir/ar pareigos duoti sutikimą dėl jų naudojimo. Taigi, gavęs teisėsaugos institucijų prašymą leisti panaudoti technines priemones, juridinis asmuo turi teisę leisti arba neleisti jų panaudoti jam priklausančioje teritorijoje. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymas suteikia teisę kriminalinės žvalgybos subjektams naudotis asmenų pagalba kriminalinės žvalgybos uždaviniams įgyvendinti, kriminalinė žvalgyba, be kita ko, remiasi savanoriška, vieša ir slapta asmenų pagalba. Taigi, kiekvienu atveju, juridinis asmuo, vertindamas aptariamą teisėsaugos institucijų prašymą, turėtų atsižvelgti ir įvertinti taip pat ir nusikalstamų veikų užkardymą bei tyrimą atliekančių subjektų veiklos svarbą ir reikšmę. Bet kokiu atveju, pagalba teisėsaugos institucijoms neturėtų pažeisti privačių asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Juridiniam asmeniui priėmus sprendimą leisti teisėsaugos institucijai panaudoti vaizdo stebėjimo įrangą jam priklausančioje teritorijoje, siūlome nustatyti tokias šios įrangos panaudojimo sąlygas:

 

-konkrečią įrangos įrengimo/panaudojimo vietą (teritoriją) (pavyzdžiui, nustatyti, jog vaizdo stebėjimo įrangos fiksuojama aplinka gali būti tik už juridinio asmens teritorijos ribų esanti viešoji erdvė);

-įrangos panaudojimo terminą/laikotarpį;

-uždrausti įranga surinktus duomenis naudoti prieš juridinį asmenį ir jo darbuotojus bei klientus;

-pareigą užtikrinti asmens duomenų rinkimo ir naudojimo teisėtumą, t. y. tokių veiksmų atitikimą Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymui, Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui ir kt.

_________________

Straipsnį parengė teisininkas Mindaugas Šveiteris. © LAWCORPUS

Jei turite klausimų, susisiekite su LAWCORPUS teisininkais el. paštu info@lawcorpus.lt arba telefonu +370 615 53 847.

Scroll to Top