Saugomo kultūros paveldo objekto ar vietovės teritorijos, bei jų apsaugos pazonių nustatymo privataus asmens teritorijoje teisėtumo pagrindai

2020 10 08

Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimas ir jo perdavimas ateities kartoms, sąlygų sudarymas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis, neabejotinai laikytina svarbiu ir teisinėmis priemonėmis gintinu visuomenės interesu. Tačiau šis visuomenės interesas neretai susipina su privačiu interesu, todėl atsiranda šių interesų derinimo poreikis. Tai tampa ypač aktualu viešojo administravimo subjektui priimant sprendimą nustatyti saugomo kultūros paveldo objekto ar vietovės teritoriją, bei jų apsaugos nuo fizinio poveikio arba vizualinės apsaugos pazonius privataus (juridinio ar fizinio) asmens teritorijoje, ar jos dalyje. Tokio sprendimo teisėtumas, visų pirma, siejamas su konkrečių motyvų, kuriais remiantis teritorija, esanti privataus asmens žemės sklype, įtraukiama į paveldo objekto teritoriją, taip pat motyvų, kuriais remiantis siekiama nustatyti apsaugos nuo fizinio poveikio arba vizualinės apsaugos pazonius ir kaip buvo nustatytas šių pazonių dydis, nurodymu sprendime. Tokių motyvų nenurodymas sprendime gali būti pagrindu panaikinti tokį sprendimą. Pažymėtina, jog viešojo administravimo subjektai yra saistomai gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens, bei tarptautiniuose dokumentuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis, Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis ir kt.). Gero administravimo principas reiškia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų bei vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Ši įstatymo nuostata siejama ir su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog motyvų išdėstymas individualiame administraciniame akte (sprendime) turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas, individualiame administraciniame akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Taigi, tik motyvuotas viešojo administravimo subjekto sprendimas nustatyti saugomo kultūros paveldo objekto ar vietovės teritoriją, bei jų apsaugos nuo fizinio poveikio arba vizualinės apsaugos pazonius privataus asmens teritorijoje, ar jos dalyje, gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, atitinkančiu visuomenės bei paties privataus asmens (žemės sklypo savininko, kurio teritorijai nustatomi apribojimai) teises ir teisėtus interesus. Priešingu atveju, yra pagrindas skųsti tokį sprendimą teismui, ginčijant jo teisėtumą. Motyvų nenurodymas priimant minėto pobūdžio sprendimus teismų praktikoje laikomas esminiu trūkumu, pažeidžiančiu privataus asmens (žemės sklypo savininko, kurio teritorijai nustatomi apribojimai) teises ir teisėtus interesus (žr. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-10-01 sprendimą administracinėje byloje Nr.eI-2462-821/2018 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-06-10 nutartį administracinėje byloje Nr.eA-627-502/2020).

Pažymėtina, jog aukščiau nurodyto pobūdžio viešojo administravimo subjekto sprendimas turi būti ne tik motyvuotas, tačiau apie jo priėmimą turi būti iš anksto informuojami ir privatūs asmenys, kurių žemės sklype ar jų dalyje numatoma nustatyti saugomo kultūros paveldo objekto ar vietovės teritoriją, bei jų apsaugos nuo fizinio poveikio arba vizualinės apsaugos pazonius. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 straipsnio, reglamentuojančio valdytojų teises, 1 dalies 4 punktas nustato, jog valdytojas turi teisę teikti pasiūlymus, pastabas ir pretenzijas dėl jo turto įregistravimo Kultūros vertybių registre, paskelbimo saugomais kultūros paveldo objektu, vietove ar kultūros paminklu. Atitinkamai, viešojo administravimo subjektas, ketinantis privačiam asmeniui priklausančiame žemės sklype nustatyti apribojimus, susijusius su saugomo kultūros paveldo objekto ar vietovės teritorijos, bei jų apsaugos nuo fizinio poveikio arba vizualinės apsaugos pazonių nustatymu, apie tai privalo iš anksto informuoti šį privatų asmenį. Dar daugiau, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgus į gero administravimo, teisingumo ir protingumo principus, toks asmuo privalo būti informuojamas apie ketinimą jo žemės sklypo dalyje nustatyti minėto pobūdžio apribojimus, suteikiant teisę jam dalyvauti priimant sprendimą, net ir tuo atveju, jei poįstatyminiai teisės aktai, reglamentuojantys tokių sprendimų priėmimą, nenumato tokios pareigos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-06-10 nutartį administracinėje byloje Nr.eA-627-502/2020).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, siūlome visais atvejais, viešojo administravimo subjektui priėmus sprendimą dėl saugomo kultūros paveldo objekto ar vietovės teritorijos, bei jų apsaugos nuo fizinio poveikio arba vizualinės apsaugos pazonių nustatymo jūsų valdomame žemės sklype, įvertinti šias aplinkybes:

1. ar apie sprendimo priėmimą jūs buvote iš anksto informuoti ir turėjote galimybę dalyvauti sprendimo priėmimo procedūroje?

2. ar priimtas sprendimas yra motyvuotas, t.y., jame išsamiai nurodyti saugomo kultūros paveldo objekto ar vietovės teritorijos, bei jų apsaugos nuo fizinio poveikio arba vizualinės apsaugos pazonių nustatymo pagrindai ir sąlygos?

______________________

Jei turite klausimų, susisiekite su LAWCORPUS teisininkais el. paštu info@lawcorpus.lt arba telefonu +370 615 53 847.