Rokas Venslauskas. Pelningus verslo sandorius netrukus pakeis santykių aiškinimasis - LAWCORPUS.LT - Advokatų profesinė bendrija

Rokas Venslauskas. Pelningus verslo sandorius netrukus pakeis santykių aiškinimasis

Verslą konsultuojantys advokatai ragina ruoštis ne tik ekonominiam sunkmečiui, bet ir teisinėms kovoms – jau dabar peržiūrėti sutartis ir užsitikrinti papildomą apsaugą. Skelbiama, kad 60 proc. Europos įmonių mato išaugusią vėluojančių atsiskaitymų ir sutarčių nevykdymo riziką.

Verslą konsultuojantys advokatai ragina ruoštis ne tik ekonominiam sunkmečiui, bet ir teisinėms kovoms – jau dabar peržiūrėti sutartis ir užsitikrinti papildomą apsaugą. Skelbiama, kad 60 proc. Europos įmonių mato išaugusią vėluojančių atsiskaitymų ir sutarčių nevykdymo riziką.

Įmonių vadovus ir savininkus kamuoja daugybė galvos skausmų – Rusijos valdžios pradėtas karas Ukrainoje išvirto į energetinį terorą Europoje, infliacija muša rekordus, atsitiesti ne visiems pavyko dar ir po pandemijos, o neapibrėžtumas vis didėja. Jei anksčiau advokatai dažniausiai padėdavo sudaryti pelningus sandorius, dabar ateina periodas, kai žmonės ims aiškintis santykius.

Vėluojantys atsiskaitymai, nevykdomi įsipareigojimai dažniausiai baigiasi bylomis teismuose. Tai yra civilizuotas konflikto sprendimo būdas, tačiau tai užtrunka ir kainuoja. Greičiau ir pigiau, padedant teisininkams, yra sutartis peržiūrėti ir pakoreguoti, iš anksto susitarti dėl to, kaip bus veikiama atėjus sunkesniems laikams.

Ypač atkreipti dėmesį patariama į netesybų ir iš anksto aptartų galimų nuostolių eilutes sutartyse su tiekėjais ir pirkėjais.

Karas – ne pasiteisinimas

Vienos dažniausiai sutarties nevykdančių šalių argumentų yra force majeure t.y. nenugalima jėga. Tokioms jėgoms priskiriamos stichinės nelaimės, karas. Tačiau karas Ukrainoje esą sunkiai gali būti priežastimi nevykdyti verslo įsipareigojimų Lietuvoje.

Jei tiekėjai buvo iš Ukrainos, iš jų pusės galima sakyti, kad tai – nenugalima jėga. Tačiau karo Lietuvoje nėra, tad verslas turėtų prisiimti riziką. Teisme, manau, būtų labai sunku įrodyti, kad tokios rizikos verslas negalėjo prognozuoti ar pastebėti, žinant, kad informacija apie galimą Rusijos puolimą Ukrainoje buvo plačiai prieinama.

Verslas savo prigimtimi yra glaudžiai susijęs su rizikos vertinimu ir ateities numatymu.

Bilas Geitsas, kurį neabejotinai galime laikyti vienu verslo lyderių, dar 2015 metais prognozavo, kad pasaulis artėja prie pandemijos ir reikia tam ruoštis. Vadinasi, net tokius masinius, sunkiai įveikiamus reiškinius verslas gali prognozuoti iš anksto ir prisiimti riziką. Yra verslų, kurie sako, jog rizikų negalėjo niekaip įvertinti, o vėliau nori pasinaudoti nenugalimos jėgos institutu. Diskutuotina, ar tai teisingas požiūris.

Lietuvoje jau yra keli teisiniai verslo ginčai dėl karo Ukrainoje ir galimybės nevykdyti įsipareigojimų, tačiau Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos dar nėra ir veikiausiai nebus artimiausius metus.

Infliacija vers ieškoti kompromisų

Pagrindiniai verslo įsipareigojimai apibrėžiami sutartyse ir tik išimtiniais atvejais, partneriams nepavykus susitarti, kreipiamasi į teismą. Rekomenduoja visais atvejais bandyti iškilusius sunkumus spręsti derybomis.

Teismo procesas gali trukti ne vienerius metus. Įsivaizduokime, kad ginčo objektas yra 100 tūkst. eurų. Įvertinus rekordinę infliaciją gali būti protingiau susitarti dėl mažesnės įsipareigojimų sumos grąžinimo iš karto nei visos sumos abejotino atgavimo po kelerių metų.

Infliacija taip pat dažniausiai praktikoje nurodoma ir kaip pagrindas svarstyti sutarties pakeitimą. Itin padidėjus kainoms, sutarties įvykdymas gali tapti sunkesnis. O tai, šalims nesusitarus dėl sutarties pakeitimo, gali būti pagrindas ir nutraukti sutartį.

Rokas Venslauskas, advokatų profesinės bendrijos „LAWCORPUS VENSLAUSKAS“ vadovaujantis partneris

Atgal į Naujienas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Scroll to Top