Pašalinimas iš asociacijos narių – tik laikantis teisėtumo reikalavimų ir nepažeidžiant konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės vienytis į asociacijas
2021 06 01
Lietuvoje veiklą vykdo daugiau nei šeši šimtai juridinių asmenų, kurių teisinė veiklos forma – asociacija. Asociacijų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas (toliau – Asociacijų įstatymas) ir kiti teisės aktai, tačiau ne visi asociacijų veikloje iškylantys klausimai yra reglamentuoti imperatyviomis teisės aktų normomis. Neretai asociacijų veikloje tenka spręsti jų narių pašalinimo iš asociacijos klausimą dėl narių padarytų pažeidimų, susijusių su asociacijos veiklą reglamentuojančių vidinių norminių teisės aktų nesilaikymu, ar kitų norminių teisės aktų pažeidimų. Tačiau įstatymas detaliai nereglamentuoja asociacijos nario pašalinimo pagrindų ir sąlygų, todėl dažnai asociacijos organui priimant sprendimą dėl konkretaus jos nario pašalinimo iš asociacijos, kyla klausimai kaip užtikrinti tokio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei nesudaryti pagrindo pašalintajam nariui kreiptis į teismą ginant pažeistas savo teises ir teisėtus interesus?
Asociacijos diskrecijos teisė spręsti dėl narių pašalinimo yra įtvirtinta Asociacijų įstatyme, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra išaiškinęs, kad, kilus ginčui dėl asociacijos nario pašalinimo, bylą nagrinėjantis teismas tikrina tiek materialiuosius nario pašalinimo iš asociacijos pagrindus, tiek ir procedūrinius pašalinimo aspektus. Kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija jo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą bei pagrįstumą ir šiuo aspektu susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalinto jos nario interesai, bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio tenkinimo, turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui, jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui. Atsižvelgiant į tai, kad teisė laisvai vienytis į asociacijas yra konstitucinė ir konvencinė žmogaus teisė, taip pat pažymint klausimo dėl nario pašalinimo iš asociacijos svarbą bei individualią (asmeniui, kurio pašalinimo iš asociacijos narių klausimas nagrinėjamas) ir kolektyvią (visiems asociacijos nariams) reikšmę, asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui: pavyzdžiui, turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Nors šios garantijos nėra tiesiogiai įtvirtintos norminiuose teisės aktuose, tačiau, kasacinio teismo vertinimu, jas lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Be to, pažymėtina, kad nurodytos garantijos atitinka visų asociacijos narių, o ne vien tik asmens, kurio narystės klausimas sprendžiamas, interesus. Šios garantijos gali būti nustatomos asociacijos įstatuose, tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, aptariamos garantijos turi būti, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įgyvendinamos asociacijos atitinkamų organų konkrečiais veiksmais, pavyzdžiui, iš anksto, per protingą iki visuotinio narių susirinkimo terminą iškeliant klausimą dėl nario pašalinimo, jį iš anksto įtraukiant į susirinkimo darbotvarkę, suteikiant protingą terminą nariui, kurio pašalinimo klausimą numatyta nagrinėti, bei kitiems nariams pasirengti šio klausimo nagrinėjimui ir pan. Esant ginčui teisme, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, atsakovas, teigiantis, kad nario pašalinimo procedūra nebuvo pažeista, turi įrodyti aptariamų garantijų įgyvendinimo faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).
Apibendrinat aukščiau išdėstytą, siūlome sprendžiant klausimą dėl asociacijos nario pašalinimo iš asociacijos, vadovautis šiais pagrindiniais principais:
1. įvertinti ar asociacijos nario pašalinimas iš asociacijos yra proporcingas nario padarytam pažeidimui ir yra adekvati sankcija, atsižvelgiant į asmeniui sukeliamus nepatogumus;
2. sudaryti tinkamiausias ir priimtiniausias sąlygas (prielaidas) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti asociacijos nario pašalinimo klausimo nagrinėjimui:
2.1. iš anksto ir aiškiai suformuluoti pašalinimo pagrindus ir juos nurodyti rašytiniame pranešime nariui, kurį ketinama pašalinti iš asociacijos;
2.2. sudaryti sąlygas (galimybes) surinkti ir pateikti nario pašalinimo iš asociacijos klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.;
2.3. imtis priemonių užtikrinant, kad nario pašalinimo iš asociacijos klausimas nebūtų nagrinėjamas, sprendžiamas ir (arba) dėl jo balsuojama iš esmės nepasirengus, įskaitant, bet neapsiribojant:
2.3.1. iš anksto, per protingą terminą iki visuotinio asociacijos narių susirinkimo, iškelti klausimą dėl nario pašalinimo, jį iš anksto įtraukiant į susirinkimo darbotvarkę;
2.3.2. suteikti protingą terminą nariui, kurio pašalinimo klausimą numatyta nagrinėti, bei kitiems nariams, pasirengti šio klausimo nagrinėjimui.
______________________________
Šaltiniai: LAT 2009-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-470/2009; 2014-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014
Straipsnį parengė teisininkas Mindaugas Šveiteris. © LAWCORPUS
Jei turite klausimų, susisiekite su LAWCORPUS teisininkais el. paštu info@lawcorpus.lt arba telefonu +370 37 788243.