Opcionai – Pasirinkimo sandoriai - LAWCORPUS.LT

Opcionai – Pasirinkimo sandoriai

2022 03 16

Siekiant besikuriančioms įmonėms ar jaunam verslui pritraukti kvalifikuotus specialistus reikia turėti nemažą biudžetą konkurencingiems atlyginimams. O verslo pradžioje tai tampa dideliu iššūkiu, todėl startuoliai privalo ieškoti kitų motyvavimo būdų priviliojant darbuotojus. Gražus ofisas, nemokama kava ir stalo futbolas visuomet yra tik kaip pridėtinė vertė dirbti gerai nuteikiančioje aplinkoje, bet didžiausia motyvacija visuomet išlieka – piniginis atlygis. Tad kaip rasti finansinę naudą, jeigu neturi tam lėšų? Atsakymas slypi įmonės augimo potenciale. Jį realizuoti į darbuotojų skatinimo priemonę padeda specifinis teisinis mechanizmas. Tokia Amerikoje išpopuliarėjusi ir Europą pasiekusi priemonė yra akcijų opcionai, o lietuviškai tai būtų pasirinkimo sandoriai.

Akcinių bendrovių įstatymas numato galimybę bendrovėms neatlygintinai (kai bendrovė iš savo lėšų apmoka visą akcijos emisijos kainą arba jos vertę) arba iš dalies atlygintinai (kai bendrovė iš savo lėšų apmoka dalį akcijos emisijos kainos arba jos vertės) suteikti bendrovės darbuotojams, įskaitant bendrovės vadovą, valdybos nariams, stebėtojų tarybos nariams bendrovės akcijų.

Tikslas. Šis instrumentas- akcijų opcionai, turi savo tikslus:

1) Padeda pritraukti specialistus, kurie turi didesnius atlyginimus;

2) Pasirinkimo sandoris darbuotojo ir darbdavio ar su juo susijusio asmens santykyje suprantamas kaip darbuotojų motyvavimo priemonė, skatinanti efektyviai prisidėti prie veiklos rezultatų gerinimo;

3) Kartu ši priemonė padeda užtikrinti darbuotojų lojalumą darbdaviui, nes darbuotojui suteikiama teisė ateityje tapti įmonės akcininku.

4) Padeda išlaikyti darbuotojus, kuomet konkurentai juos bando pervilioti pas save, t. y. Headhunting.

Apibrėžimas. Formaliai, tai yra sandoris. Šis sandoris yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme (toliau – FĮĮ). FĮĮ sąvoka „pasirinkimo sandoris“ apibrėžiama kaip sandoris, suteikiantis teisę, bet ne pareigą pirkti arba parduoti sandorio objektą (akcijas) už sutartą kainą, sutartą dieną arba iki jos. Jei per nustatytą laiką šia teise nepasinaudojama, gauta nauda iš darbdavio prarandama.

Bendrovės darbuotojas (opciono gavėjas) turi teisę nusipirkti arba parduoti opciono sutartyje nustatytą bendrovės akcijų skaičių iš kitos šalies – opciono davėjo už iš anksto sutartą kainą. Toks dokumentas pasirašytas tarp įmonės ir darbuotojo duoda jam garantiją, kad įvykus tam tikroms aplinkybėms (tiek pasyviai, tiek aktyviai), darbuotojas įgaus teisę (bet ne pareigą) įgyti įmonės akcijų už sutartą kainą.

Rūšys. Skirstant opcionus pagal asmenį, kuris turi pasirinkimo teisę įgyvendinti opcioną ar ne, išskiriamos 2 jų rūšys:

1. Pirkimo opcionas (angl. Call Option) paprastai naudojamas darbuotojų atveju, kai pats darbuotojas turi teisę rinktis – pateikti pranešimą dėl pageidavimo įsigyti akcijas ar ne;

2. Pardavimo opcionas (angl. Put Option) – tai toks opcionas, kai asmuo, turintis akcijas, turi teisę pareikalauti kitos šalies išpirkti jo turimas akcijas už iš anksto susitartą kainą.

Sąlygos. Kaip matyti iš sandorio apibrėžimo, toks sandoris pats savaime nėra pagrindas perleisti bendrovės akcijas darbuotojui. Jo pagrindu darbuotojui tik suteikiama teisė ateityje įgyti bendrovės akcijas. Tam darbuotojas turi įvykdyti tam tikras sąlygas, susijusias su bendrovės veiklos rezultatais.

Pasirinkimo sandorį pasirašiusiam asmeniui dažniausiai teisę pirkti akcijas galima įgyvendinti tik atitikus eilę sąlygų numatytų sutartyje. Sąlygas galima grupuoti pagal:

1. Darbo sutarties trukmės sąlygas;

2. Įmonės rodiklius;

3. Asmeninius rodiklius.

Likvidumo įvykiai. Standartiškai, sutartyje būna numatyta įvykiai, kurių atsitikimo atveju, darbuotojas galėtų įgyvendinti savo teisę pirkti akcijas, nesilaikant anksčiau minėtų ribojimų:

1. Įmonė yra parduodama;

2. Įmonė atlieka viešą akcijų platinimą (IPO);

3. Įmonė būna sujungiama arba kitaip reikšmingai pasikeičia jos akcininkų struktūra.

4. Darbuotojas atleidžiamas iš darbo.

5. Reorganizavimas.

Saugikliai. Siekiant užtikrinti darbuotojų, dalyvaujančių akcijų suteikimo programose, lojalumą ir įmonės paskirto kapitalo saugumą, pasirinkimo sandoriu suteikta teisė įgyti akcijas yra įgaunama palaipsniui. Šiam procesui apibūdinti galima pasitelkti vestingo ir clifo apibrėžimus.

Vesting‘as – ribojimas įgyvendinti pasirinkimo sandoriu suteiktą teisę pirkti akcijas tam tikrą laiko tarpą.

Cliff‘as – ribojimas įgauti pasirinkimo sandoriu suteiktą teisę pirkti akcijas, pirmaisiais vesting‘o metais.

Dažniausiai praktikoje pasitaikantis modelis susideda iš 4 metų vesting‘o proceso ir pirmais taikomo 1 metų cliff‘o. Šitas situaciją galima matyti ir skaidrėje pateiktoje lentelėje.

Palaipsniui didėja galimybė darbuotojui įgyvendinti savo turimas teises ir įsigyti įmonės akcijų. Iš esmės darbuotojas galėtų jas išsipirkti kiekvienais metais, bet įstatymų leidėjas numatė mokestinį reguliavimą, kuris lengvatas gautoms pajamoms per pasirinkimo sandorius, leidžia neapmokestini praėjus 3 metų terminui. Pakalbėsime apie tai detaliau netrukus.

Procesas.

1. Sprendimo dėl akcijų šaltinio priėmimas. Ar naudojamos šiuo metu turimos įmonės akcijos iš esamų akcininkų; ar išleidžiama nauja emisija įmonės akcijų, kurių dalis skiriama pasirinkimo sandoriams.

2. Subjektų rato nustatymas. Nusprendžiama kokiems darbuotojams bus suteikiama teisė įgauti akcijų: darbuotojams, valdybai, vadovams ar kitiems organams.

3. Akcijų suteikimo taisyklių pasitvirtinimas. Jas patvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas. Akcinių bendrovių įstatymo 47 (1) straipsnis „Akcijų suteikimas“, numato šio susitarimo turinį. Esminės nuostatos yra susijusios su akcijų klase, verte, darbuotojų grupe, kokiu būdų gaunamos akcijos (perleidžiant ar suteikiant), ar perleidžiama neatlygintinai, kas priima sprendimą dėl skyrimo ir pan.

4. Valdybos, vadovo, VS sprendimas skirti dalį akcijų konkrečiam darbuotojui.

5. Pasirašomas pasirinkimo sandoris;

6. Suėjus numatytam terminui, realizuojama pasirinkimo sandorio teisė įgyti įmonės akcijų. Šis veiksmas atliekamas pasirašant dar papildomą akcijų perdavimo sutartį, pvz.: dovanojimas, pardavimas, ar kita forma. Akcijos pereina asmens nuosavybėn.

Akcijų suteikimo taisyklės. Jos turi nustatyti:

1. suteikiamų akcijų klasė, nominali vertė;

2. asmenų grupės, kurioms suteikiamos akcijos;

3. būdas, kuriuo suteikiamos akcijos (neatlygintinai ir (ar) iš dalies atlygintinai) (toliau šiame straipsnyje – akcijų suteikimo būdas);

4. bendrovės organas (organai), kuris (kurie) priima sprendimą dėl akcijų suteikimo;

5. tvarka, kuria privalo vadovautis bendrovės organas, priimdamas sprendimą dėl akcijų suteikimo;

6. informacijos apie šių taisyklių taikymą pateikimo visuotiniam akcininkų susirinkimui tvarka;

7. susipažinimo su šiomis taisyklėmis tvarka, jeigu šios taisyklės nėra skelbiamos bendrovės interneto svetainėje.

Įgyvendinimas. Suėjus visoms numatytoms sąlygoms ir neatsitikus nei vienai akceleracijai, darbuotojas gali įgyvendinti savo teisę, suteiktą pasirinkimo sandorio. Galimi tokie scenarijai, įgyvendinant suteiktą teisę pirkti įmonės akcijas:

1. Darbuotojas už susitartą kainą išperka visas akcijas, kurias jis turi teisę išpirkti ir jas pasilieka sau.

2. Neišperkant už sutartą kainą, bet gaunant po nustatyto termino išmoką, t. y. skirtumą tarp akcijos kainos, užfiksuotos sandoryje ir akcijų rinkos kainos sandorio įgyvendinimo metu. Išmoka apskaičiuojamos tokia formule: x=akcijų skaičius * (rinkos kaina už akciją – sutarta kaina už akciją).

3. Neišperkant už sutartą kainą, bet už pasirinkimo sandoriu gautą išmoką, įsigyjant atitinkamą dalį akcijų pagal tuo metu esančią jų rinkos kainą.

Svarbu kalbėti apie šiuos sandorius startuoliams, o ne standartinėms įmonėms, kurių akcijas mažiems akcininkams sunku realizuoti.

Mokesčiai. Įgyvendinus savo teisę gauti akcijų, darbuotojas gauna naudą natūrą arba pinigais. Darbuotojo gauta nauda apskaičiuojama kaip akcijų įgijimo momentu esančios akcijų rinkos kainos ir pasirinkimo sandorio sudarymo metu nurodytos akcijų kainos skirtumas. Kadangi tai yra pajamos, jos turėtų būti atitinkamai apmokestinamos.

Tačiau gyventojų pajamų mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įstatymų pakeitimai įvedė lengvatų. Vadovaujantis gyventojų pajamų mokesčio įstatymu, pasirinkimo sandoriams, sudarytiems po 2020 m. vasario 1 d. pataisa numato, kad darbuotojo pagal pasirinkimo sandorius iš darbdavio ar su juo susijusio asmens gauta nauda yra neapmokestinama, jei akcijos įsigyjamos ne anksčiau kaip po 3 metų nuo teisės į pasirinkimo sandorį suteikimo.

Logiškai seka, kad nuo pajamų, susijusių su darbo santykiais, turi būti skaičiuojamos ir socialinio draudimo įmokos. Visgi nuo 2017 m. sausio 1 d. galioja šios prievolės išimtis, numatanti, kad socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo pagal pasirinkimo sandorius gaunamų akcijų, jeigu teisė į akcijas darbuotojams suteikiama ne anksčiau kaip po 3 metų.

Svarbu tai, kad finansinė nauda, gauta iš pasirinkimo sandorių, gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinama (jeigu netaikoma minėta mokesčio lengvata) nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas akcijas įgijo iš bendrovės ar iš jos akcininko. Tačiau kai darbuotojui akcijas suteikia bendrovė, tai darbuotojo gauta nauda laikoma su darbo santykiais susijusiomis pajamomis. Tuo tarpu darbuotojui akcijas įgijus iš akcininko, darbuotojo pajamos nelaikomos su darbo santykiais susijusiomis pajamomis. Tai yra reikšminga nustatant darbuotojo pajamoms taikomą gyventojų pajamų mokesčio tarifą ir prievolei nuo šių pajamų skaičiuoti socialinio draudimo įmokas.

Apibendrinimas. Pasirinkimo sandoris gali būti naudinga priemonė besikuriančioms įmonėms užtikrinti naujų darbuotojų atėjimą, suteikiant jiems papildomas naudas prie darbo užmokesčio. Kartu tai lojalumo ir našumo didinimo priemonė. Siekiant tvarkingai įgyvendinti įstatymu numatytus procesus reikia skirti dėmesį atitikčiai, o norint iš pasirinkimo sandorių išgauti didžiausią naudą, kartu reikalinga ir individuali įmonės rizikų analizė bei patikimas partneris užtikrinant sklandų procesų valdymą.

Šiame video sužinosite apie opcionų praktinę pusę ir į ką atkreipti dėmesį ruošiantis juos turėti įmonėse.

Jei turite klausimų, susisiekite su LAWCORPUS teisininkais el. paštu info@lawcorpus.lt arba telefonu +370 37 788243.