Nuotolinis darbas: ką reikia žinoti, kad jis būtų rezultatyvus.

2020-02-05

Priežasčių, dėl ko darbuotojas prašo dirbti nuotoliniu būdu, gali būti įvairių: nuo noro suderinti šeimos pareigas iki noro studijuoti ar keliauti. Šį kartą apžvelgsime situaciją, kai darbuotojas prašo laikinai leisti jam dirbti nuotolinį darbą nesant Lietuvoje ir darbdavys tam neprieštarauja. Yra tam tikros pareigybės, kurios, iš tiesų, leidžia darbuotojui atlikti savo pareigas nuotoliniu būdu, tai ir IT specialistai, grafikos dizaineriai, skaitmeninės rinkodaros specialistai ir daugelis kitų. Dažniausiai pasitaikančios priežastys išvykti už Lietuvos ribų yra keliavimas ilgesnį laikotarpį ar studijavimas užsienyje. Todėl keičiantis darbuotojų poreikių tendencijoms skatiname atkreipti darbdavių dėmesį siūlant darbuotojams darbo sąlygas, turinčias konkurencinio pranašumo- nuotolinį darbą kaip vieną iš jų.

Remiantis Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 52 straipsnio 1 dalimi: ”Nuotolinis darbas yra darbo organizavimo forma arba darbo atlikimo būdas, kai darbuotojas jam priskirtas darbo funkcijas ar jų dalį visą arba dalį darbo laiko su darbdaviu suderinta tvarka reguliariai atlieka nuotoliniu būdu, tai yra sulygtoje darbo sutarties šalims priimtinoje kitoje, negu darbovietė yra, vietoje, taip pat ir naudodamas informacines technologijas (teledarbas).” Anksčiau nuotolinis darbas buvo kaip atskira darbo sutarties rūšis, dabar atskiros darbo sutarties sudaryti nereikia. Kai darbuotojas dirbantis pagal terminuotą, neterminuotą ar kitos rūšies darbo sutartį paprašo leisti dirbti tam tikrą laiką nuotoliniu būdu, nauja darbo sutartis su tokiu darbuotoju nesudaroma, sudaromas tik priedas (susitarimas dėl nuotolinio darbo) prie galiojančios darbo sutarties.

Nuotolinis darbas darbuotojui gali būti skiriamas jo paties prašymu arba abiejų šalių (darbdavio ir darbuotojo) susitarimu. Skiriant darbuotoją dirbti nuotoliniu būdu, raštu nustatomi darbo vietos reikalavimai (jeigu tokie keliami ir juos galima apibrėžti), darbui suteikiamos naudoti darbo priemonės, aprūpinimo jomis tvarka, naudojimosi darbo priemonėmis taisyklės, taip pat nurodomas atsakingas asmuo, kuriam darbuotojas turi atsiskaityti už atliktą darbą darbdavio nustatyta tvarka ir kt. Jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, jos privalo būti kompensuotos. Kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas darbo sutarties šalys nustato susitarimu. Savo darbo laiką darbuotojas skirsto savo nuožiūra, nepažeisdamas maksimaliųjų darbo ir minimaliųjų poilsio laiko reikalavimų. Nuotolinio darbo susitarimas taip pat gali būti terminuoto (pasibaigus tam tikroms aplinkybėms) arba nuolatinio pobūdžio.

Natūralu, kad nuotolinis darbas dažnam darbdaviui kelia nerimą, kuris atsiranda nenorint prarasti darbuotojo kontrolės, produktyvumo, komunikacijos, konfidencialios informacijos praradimo ir kt. Tačiau šias rizikas galima sumažinti visai ar iki minimumo, sudarant profesionaliai paruoštus susitarimus, kuriuose sumažinama darbdavio rizika ir apibrėžiama darbuotojo atsakomybė, bei pasitelkiant šiuolaikines technologijas (programines įrangas), kurios padeda stebėti ir administruoti darbuotojų aktyvumą jiems priskirtose užduotyse. Pateikiame keletą svarbių aspektų, kas turėtų būti aptarta susitarime su darbuotoju dėl nuotolinio darbo:

• nuotolinio darbo susitarimo laikotarpis;

• pareigos ir funkcijos, kurias darbuotojas atliks, jei jos skiriasi nuo pagrindinėje darbo sutartyje nurodytų;

• kokias darbo priemones darbdavys suteikia darbuotojui (pvz.: telefonas, kompiuteris (nurodomi metai, pavadinimas, modelis), prisijungimo kodus prie duombazių ar kitų valdymo programų, banko kortelė ir kt.);

• darbo valandos: nustatomos ar dirbama laisvu grafiku (atkreiptinas dėmesys, kad nustatant darbo valandas gali skirtis laiko juostos). Todėl rekomenduojama apibrėžti konkrečias darbo užduotis ir terminus jiems atlikti. Tačiau net ir skiriantis laiko juostoms darbuotojas turi pareigą būti pasiekiamas darbdaviui telefonu ar el.paštu, todėl rekomenduojama nustatyti protingą terminą susisiekti su darbdaviu;

• darbo vieta (nurodyti valstybę, miestą, o jei keliaujant neapsistojama vienoje vietoje, surašyti valstybes ir pagrindinius miestus) ir atsakomybė už saugios darbo aplinkos pasirinkimą;

• darbo užmokestis (jei skiriasi nuo esančio darbo sutartyje);

• kokios išlaidos kompensuojamos darbuotojui (pvz.: telekomunikacijų, darbo vietos nuomos ir kt.);

• apibrėžti darbuotojo atsakomybę už suteiktas darbo priemones ir už juose esančią informaciją (pvz.: neatskleisti slaptažodžių, nepalikti kompiuterio be priežiūros, naudoti saugų interneto ryšį ir kt.);

• paskirti atsakingą asmenį, kuriam darbuotojas bus atskaitingas ir galės tiesiogiai komunikuoti, nurodant, kad darbdavys ar paskirtas atsakingas asmuo gali vykdyti darbuotojo stebėseną peržiūrint pvz.: prisijungimo prie sistemų aktyvumo laiką ir pan.;

• susitarimo nutraukimo ir pabaigos sąlygos (jei pvz.: darbuotojas nesilaiko nuotolinio darbo susitarimo);

• ir kitos reikšmingos aplinkybės.

Susitarimų dėl nuotolinio darbo gali būti įvairiausių, o aptarta situacija tėra viena iš daugelio. Pažymėtina, kad kiekvienas atvejis yra individualus ir kas kartą reikalauja nestandartinio požiūrio į besiklostančius darbo santykius.

_______________________

© LAWCORPUS

Jei turite klausimų, susisiekite su LAWCORPUS teisininkais el. paštu info@lawcorpus.lt arba telefonu +370 615 53 847.