Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigalios esminiai Statybos įstatymo pakeitimai ir Statybos techninio reglamento (STR) „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ pakeitimai. Pasak ilgamečio teisės specialisto Mindaugo Šveiterio, šie teisės aktų pakeitimai tiesiogiai palies visus statybos proceso dalyvius, nuo individualių statytojų iki stambių nekilnojamojo turto vystytojų. Pokyčių tikslas – supaprastinti statybos procesus. Vis dėlto pasikeitimai gali sukelti ir tam tikrus iššūkius. Teisininkas dalinasi įžvalgomis statybos sektoriaus dalyviams apie tai, kaip tinkamai suprasti ir taikyti pasikeitusias teisės aktų nuostatas.
Pagrindiniai įstatymo pakeitimai – daugiau efektyvumo ir mažiau biurokratijos
Viena iš svarbiausių įstatymo naujovių yra projektavimo etapų supaprastinimas. Statybos projektų etapai nuo šiol bus ne trys, o du, teigia įmonės LAWCORPUS teisininkas M. Šveiteris.
„Šiuo metu statinių projektavimo procesas apima projektinių pasiūlymų, techninio projekto ir darbo projekto rengimą. Po lapkričio 1 d. liks tik du etapai: projektiniai pasiūlymai ir techninis darbo projektas. Atsisakoma darbo projekto atskiro etapo, kuris dažnai užtrukdavo kelis mėnesius ir padidindavo administracinę naštą. Įsigaliojus pakeitimams architektai ir inžinieriai galės greičiau užbaigti projektavimo darbus, nes projektinių pasiūlymų stadijoje nebebus reikalaujama detalių inžinerinių sprendimų“, – paaiškina teisininkas.
Specialisto teigimu, nuo šiol pagrindiniai architektūriniai sprendiniai (statinio architektūra, želdynai, infrastruktūra) bus aptarti ankstyvojoje projektavimo stadijoje. Detalesni sprendiniai bus pateikti techniniame darbo projekte. Statytojams bus lengviau gauti leidimus statyboms, nes projektavimo ir statybos leidimų išdavimo procesai bus spartesni, sumažės biurokratija.
Tačiau teisininkas perspėja, kad nepaisant to, jog šis pakeitimas atrodo logiškas ir orientuotas į administracinės naštos mažinimą, reikia atkreipti dėmesį į kelis dalykus. Detalių inžinerinių sprendimų perkėlimas į techninio darbo projekto stadiją gali lemti nesutarimus tarp statytojų ir projektuotojų dėl būtinybės keisti projektinių pasiūlymų sprendinius rengiant techninį darbo projektą.
Projekto ekspertizės supaprastinimas – efektyvesnė kontrolė
Kitas svarbus pokytis – ekspertizės proceso supaprastinimas. Pasak M. Šveiterio, nuo lapkričio 1 d. bus atliekama tik viena ekspertizė, kai parengtas techninis darbo projektas. Tai leis statytojams sutaupyti laiko ir išlaidų. Tačiau šis supaprastinimas susijęs su tam tikra rizika.
„Jei peržiūros metu bus nustatyta problemų, susijusių su svarbiausiais projektiniais sprendimais, gali tekti iš naujo tikrinti projektą, o tai užvilkintų darbus“, – svarsto LAWCORPUS teisininkas.
Nauji reikalavimai statyboms sodininkų bendrijose
Nepaisant teigiamų pokyčių, ne visi pakeitimai bus naudingi. Pagal naująją tvarką, sodininkų bendrijose nebeliks galimybės supaprastinta statybos tvarka statyti mažesnius (50-80 kv. m) namus. Tai paveiks mažesnius statytojus ir jaunas šeimas, kurioms gyvenamojo namo statyba sodininkų bendrijose padėdavo taupyti finansinius kaštus. Nuo šiol mažų namų statyba turės atitikti visus reikalavimus, taikomus didesniems pastatams, o tai padidins statybos kaštus.
Esminių sprendimų keitimas po statybos leidimo gavimo – rizika NT vystytojams
Kitas svarbus aspektas – esminių statybos projekto sprendinių keitimas po leidimo gavimo. Pagal naująją tvarką, bet kokie esminiai projekto pakeitimai po statybos leidimo išdavimo reikalaus papildomų procedūrų, įskaitant pakartotinį leidimo gavimą ir viešinimą. Tai gali lemti laiko ir finansinius nuostolius didelių projektų vystytojams.
„Tai ypač svarbu stambių NT projektų vystytojams, dirbantiems ir su nekilnojamojo turto pirkėjais. Projekto pakeitimai po statybos leidimo išdavimo gali sukelti teisinius ginčus dėl tokių pakeitimų vertinimo kaip esminių statinio sprendinių keitimo. Pažymėtina, kad šis pakeitimas suteiks daugiau kontrolės statybos leidimų išdavimo procese dalyvaujančioms valstybės bei savivaldybių institucijoms, tačiau gali padidinti statytojų riziką ir kaštus, jei reikės koreguoti projektą po leidimo išdavimo. Tokiais atvejais patyrę teisininkai gali padėti išspręsti projektuotojų ir valdžios institucijų konfliktus, padėdami išvengti pakartotinių projekto viešinimo ir statybos leidimo išdavimo procedūrų“, – pabrėžia M. Šveiteris.
Teisinė pagalba taps būtina
Atsižvelgiant į pokyčius, teisinė pagalba statybos klausimais tampa itin svarbi siekiant išvengti galimų teisinių ginčų ir norint efektyviai valdyti statybos procesus.
Teisininkas apibendrina, kad nors įsigaliosiantys Statybos įstatymo ir STR pakeitimai turės teigiamą poveikį statybų procesų supaprastinimui, tačiau kartu sukels ir naujų iššūkių statytojams bei vystytojams.
„Teisinė pagalba dažnu atveju taps būtina priemone, siekiant tinkamai taikyti naujas nuostatas, išvengti ginčų ir efektyviai valdyti statybos projektus“, – išskiria specialistas.
Apibendrinimas
Nors 2024 m. Statybos įstatymo pakeitimai turėtų supaprastinti statybos procesus ir sumažinti biurokratiją, jie kartu atneš ir tam tikrų rizikų, ypač smulkiesiems statytojams bei stambiems NT projektų vystytojams. Todėl svarbu iš anksto pasiruošti ir pasikonsultuoti su teisės specialistais, kad būtų išvengta galimų problemų ateityje.
Kilus teisiniams klausimams, maloniai kviečiame kreiptis į LAWCORPUS teisininkus šiais kontaktais: https://lawcorpus.lt/kontaktai/