Konfidencialios informacijos apsauga viešuosiuose pirkimuose
2021 01 29
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, komisija, jos nariai ar ekspertai ir kiti asmenys negali tretiesiems asmenims atskleisti iš tiekėjų gautos informacijos, kurią jie nurodė kaip konfidencialią. Tokią informaciją sudaro komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai. Svarbu apžvelgti, kokia yra teismų praktika konfidencialios informacijos apsaugos viešuosiuose pirkimuose klausimais ir kokie turi būti perkančiosios organizacijos veiksmai, gavus suinteresuotų dalyvių užklausą pateikti konkursą laimėjusio tiekėjo pasiūlymą ar paraišką, kuri nurodyta kaip konfidenciali.
Visų pirma reiktų pažymėti, kad VPĮ neįtvirtinta konfidencialios informacijos – komercinės paslapties ir konfidencialiųjų pasiūlymų aspektų – samprata. Dėl to sprendžiant dėl tokios informacijos apsaugos, taikytinos atitinkamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos ir jų taikymo bei aiškinimo praktika. Kasacinis teismas yra aiškiai pasisakęs dėl komercinę paslaptį sudarančios informacijos kvalifikavimo kriterijų ir nurodė, kad informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai, nustatyti CK 1.116 straipsnio 1 dalyje, iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Taip pat išaiškino konfidencialios ir komercinės paslapties atskyrimo pagrindus, nurodydamas, kad teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją, taigi komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių. Informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma. Tačiau duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis.
Antra, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į viešųjų pirkimų teisinių santykių pobūdį ir jame dalyvaujančius subjektus, informacijos įslaptinimas viešųjų pirkimų procedūroje yra išimtis iš bendros taisyklės. Informacijos pripažinimo konfidencialia išimtinumą lemia teisinių santykių specifika, kuri suponuoja šių santykių viešumą, ir vieno iš šių santykių dalyvių subjektiškumas, priskyrimas viešosios teisės reguliavimo sričiai. Todėl konfidencialios informacijos apsaugos tikslas – teisėta viešumo ribojimo priemonė, ji turi būti aiškinama siaurai, nepažeidžiant VPĮ įtvirtintų skaidrumo ir konkurencijos principų bei tiekėjų teisės į veiksmingą pažeistų teisių gynybą ir turint tik tikslą nepakenkti tos informacijos šaltiniui ar kitiems asmenims. Tai nusako ir VPĮ 20 straipsnio 2 dalis, kad visas tiekėjo pasiūlymas ir paraiška negali būti laikomi konfidencialia informacija, tačiau tiekėjas gali nurodyti, kad tam tikra jo pasiūlyme pateikta informacija yra konfidenciali, jei to nėra, tai perkančioji organizacija turėtų kreiptis į tiekėją su prašymu patikslinti neviešinamos informacijos apimtį ir pagrįsti, kurios pasiūlymo dalys negali būti teikiamos susipažinti kitiems konkurso dalyviams ir dėl kokių priežasčių. VPĮ 20 straipsnio 2 dalyje išvardinti atvejai, kada informacijos negalima laikyti konfidencialia.
Pavyzdžiui, viešojo pirkimo komisijos protokolai, susirašinėjimas su konkursų dalyviais, jiems paskelbti sprendimai ir pan.- šie dokumentai, atsižvelgiant į įstatymų leidėjo valią skaidrinti viešųjų pirkimų konkursus, pagal teisinį reguliavimą negali būti pripažinti komercine paslaptimi. Dėl trečiųjų asmenų preliminariųjų susitarimų (pvz., kuriuose įtvirtinti tik bendri sutartiniai įsipareigojimai (tiekti prekes, jas atsiimti ir pan., bendra darbų kaina, išskyrus jos sudedamąsias dalis, dokumentai, patvirtinantys tiekėjo ar jo pasitelkiamų subrangovų kvalifikaciją, atestatai, leidimai ir pan.) laikymo konfidencialia informacija, vertinimo pažymėtina, kad juose yra tik gan abstrakti, bendro pobūdžio informacija, kurios disponavimas kitiems ūkio subjektams iš principo nesukelia konkurencinio pranašumo. Todėl vien tai, kad kitais atvejais (įprastai) tam tikra su tiekėju ir jo veikla susijusi informacija nėra laisvai prieinama kitiems ūkio subjektams, nereiškia, kad viešųjų pirkimų procedūrose ji yra saugotina, jei neatitinka komercinės paslapties sampratos.
Apibendrinant teismų praktiką, galima konstatuoti, kad informacijos kaip konfidencialios kvalifikavimas pirmiausia priklauso nuo tiekėjo nurodymo apie tai pasiūlyme, tačiau toks tiekėjo nurodymas nėra privalomas perkančiajai organizacijai. Ji turi įvertinti prašomos įslaptinti informacijos pobūdį ir nuspręsti, ar prašymas pagrįstas (VPĮ 20 str. 3 d.). Prašantis įslaptinti informaciją tiekėjas turi pateikti patikimus argumentus, kad duomenų atskleidimas pažeis jo teisėtus interesus. O tais atvejais, kai tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, nurodo, jog visa informacija konfidenciali, perkančioji organizacija privalo kreiptis į tokį tiekėją (kai gauna kito tiekėjo prašymą susipažinti), prašydama jo patikslinti neviešinamos informacijos apimtį, nes kaip minėta aukščiau, kad pagal VPĮ ir CK nuostatas visas pasiūlymas negali būti konfidencialus.
_________________
Šaltinis: lat.lt
© LAWCORPUS
Jei turite klausimų, susisiekite su LAWCORPUS teisininkais el. paštu info@lawcorpus.lt arba telefonu +370 615 53 847.