Kolektyvinio investavimo subjektų valdymo gairės – orientyras finansų rinkos dalyviams (I dalis)

2021 06 10

Lietuvos bankas atlieka finansų rinkos priežiūros funkciją, kuri apima ir investicines paslaugas, kurias Lietuvoje galima išskirti į tris pagrindines finansines veiklas:

– vertybinių popierių apyvartą (vertybinių popierių siūlymą ir jų perleidimą);

– investicines paslaugas ir investicinę veiklą – su viena ar keliomis finansinėmis priemonėmis susijusią veiklą (finansinio tarpininkavimo srityje teikiamas paslaugas, siekiant investuoti turimas vertybes);

– kolektyvinio investavimo subjektų veiklą (investicinių fondų arba investicinių bendrovių vykdomą lėšų surinkimo, jų investavimo finansų rinkose ir reinvestavimo veiklą).

Veikla susijusi su kolektyvinio investavimo subjektais yra reguliuojama eilės teisės aktų: tiek įstatymų, tiek poįstatyminių teisės aktų. Todėl Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnyba („Priežiūros tarnyba“) siekdama padėti šioje srityje veikiantiems ar planuojantiems veikti subjektams, 2021 metų sausio mėnesį patvirtino Kolektyvinio investavimo subjektų valdymo gaires („Gairės“).

Gairėse pateikiama Priežiūros tarnybos pozicija dėl teisės aktuose įtvirtintų normų aiškinimo ir įgyvendinimo, leidžia suinteresuotiems asmenims vienoje vietoje rasti informaciją, kuri iki šiol buvo pateikiama skirtingose Priežiūros tarnybos išaiškinimuose ar atsakymuose. Nors Gairės nėra privalomojo pobūdžio, jos atskleidžia Priežiūros tarnybos požiūrį į daugumą bendrųjų ir specialiųjų klausimų, liečiančių skirtingose srityse veikiančius kolektyvinio investavimo subjektus („KIS“) ir jų valdytojus. Pažymėtina, kad Gairės buvo derintos su finansų rinkos dalyviais ir jų asocijuotomis organizacijomis, kas lemia nuostatų aktualumą ir praktinį pritaikomumą šiai dienai. Gairės apžvelgia keturias esmines sritis:

– bendruosius KIS reguliavimo klausimus;

– kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo („KISĮ“) ypatumus;

– alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo („AKISVĮ“) ypatumus;

– informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo („IISKISĮ“) ypatumus.

Šiame įraše apžvelgiamas tik vienas klausimas iš Gairėse aptariamų sričių – kuris KIS teisinis reguliavimas turi būti pasirinktas steigiant valdymo įmonę. Ši tema itin aktuali, kadangi naujai besikuriantys KIS valdytojai nežino galimų veikimo opcijų ir tai tampa iššūkių dėl sudėtingo teisinio reglamentavimo.

Lietuvoje KIS veiklą reguliuoja ir reikalavimus nustato trys įstatymai: KISĮ, AKISVĮ ir IISKISĮ. Kiekvienas įstatymas turi savo taikymo sritį ir skirtingus reikalavimus naujai besikuriantiems ar jau egzistuojantiems KIS. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad KISĮ ir AKISVĮ yra didele dalimi perkeliantys ES teisinį reguliavimą iš atitinkamai priimtų direktyvų. Šis niuansas lemia pastarųjų įstatymų kompleksiškumą.

Taigi, norint suprasti, kuris įstatymas taikomas konkrečiu atveju reikia įvertinti šiuos kriterijus:

– kokie investuotojai gali tapti KIS dalyviais (profesionalai, informuotieji investuotojai ar neprofesionalai);

– kokia yra KIS investavimo strategija ir investicijų objektai;

– vykdomos veiklos viešumas (KIS vienetų platinimas);

– valdomo turto apimtis;

– planuojamos vykdyti veiklos apimtis geografine prasme.

Įvertinus šiuos kriterijus galima prieiti prie išvados, kuris teisinis reguliavimas būtų tinkamas valdymo įmonei, siekiančiai vykdyti veiklą, susijusią su KIS valdymu.

_______________________

Straipsnį parengė teisininkas, ekspertas Tomas Pilkis. © LAWCORPUS

Dėl daugiau informacijos kviečiame kreiptis į advokatų profesinę bendriją LAWCORPUS VENSLAUSKAS, kuri teikia teisines paslaugas ir investicinių paslaugų srityje el. paštu t.pilkis@lawcorpus.lt arba telefonu +370 37 788243.