Kaip startuoliui pritraukti finansavimą: investavimo etapai ir šaltiniai
2022 02 10
Aptariant startuolio finansavimo ir investuotojų pritraukimo klausimus, svarbu paminėti, kad šie procesai vyksta per standartinius investavimo etapus, su kuriais susiduria kiekviena plėstis norinti įmonė. Toks procesas vienareikšmiškai lemia pokyčius startuolyje: naujų akcininkų atsiradimą, kontrolės perdavimą naujiems investuotojams per akcininkų susitarimus. Kita vertus, be išorinio finansavimo daugeliui startuolių gali būti sudėtinga tapti sėkmingais ir išplėtoti savo produktą arba paslaugą.
Investicijų šaltiniai. Verslo augimo procese investicijos ateina iš įvairių šaltinių. Dažniausiai kalbama apie investicijas iš profesionalių investuotojų, visgi, investicijos pirminėse startuolio stadijose nėra tokios kompleksiškos ir sudėtingos. Išskiriami 8 pagrindiniai investicijų šaltiniai:
1) Asmeninės santaupos:
a. Šeima ir draugai;
b. Asmeninės įkūrėjų santaupos;
c. P2P platformos.
2) Įkūrėjų paskolos iš finansų įstaigų;
3) Valstybės pagalba. Įvairiausios priemonės, teikiamos per valstybės arba antrine įmones. Taip pat čia patenka ir finansiniai prizai laimėti įvairiuose konkursuose.
4) Išankstinė prekyba startuolio produkcija arba paslaugomis (jeigu įmanoma). Vėliau paleidžiama pilna produkto ar paslaugos versija.
5) Angelų arba mažos rizikos kapitalo įmonių investicijos. Požymiai: neperima įmonės kontrolės, suteikia kontaktų, konsultuoja įmonę;
6) Rizikos kapitalo įmonių investicijos. Esmė – ieško ankstyvos stadijos, didelio potencialo ir augimo įmonės, kuri generuotų grąžą iš IPO arba pardavimo. Mainais reikalauja kontrolės įmonėje.
a. Pliusai: vykdo pakartotinas investicijas ateityje, įvykdžius iškeltus tikslus.
b. Minusai: įmonės valdytojai ne visada yra įmonės srities ekspertai. Reikalauja tam tikro lygio kontrolės įmonėje.
7) Akseleratorių suteikiamos finansinės naudos.
8) Sutelktinio finansavimo platformos;
a. Kickstarter – išankstinė įmonės produkto prekyba.
b. Mainai į akcijas.
Investavimo etapai. Startuolio gyvavimo cikle susiduriama su skirtingais investavimo etapais. Praktikoje išskiriami šie:
1) PRE-SEED;
2) SEED;
3) Raundai;
4) IPO arba pardavimas.
PRE-SEED. Ankstyviausias naujos įmonės finansavimo etapas yra toks ankstyvas, kad apskritai nėra įtrauktas į finansavimo etapus. Šis etapas, žinomas kaip „išankstinis finansavimas“, paprastai reiškia laikotarpį, kai įmonės steigėjai pirmą kartą pradeda savo veiklą. Pažodžiui verčiant „išankstinio sėjimo“ metu finansuotojai yra patys steigėjai, taip pat artimi draugai, rėmėjai ir šeima. Atsižvelgiant į įmonės pobūdį ir pradines išlaidas, patirtas plėtojant verslo idėją, šis finansavimo etapas gali įvykti labai greitai arba gali užtrukti ilgai. Taip pat tikėtina, kad investuotojai šiame etape neinvestuoja mainais į bendrovės akcijas. Daugeliu atvejų investuotojai, esantys finansavimo prieš išankstinį laikotarpį situacijoje, yra patys įmonės steigėjai.
Apibūdinti šio etapo investuotojus dažniausiai naudojamas trigubos F akronimas arba FFF – „Friends, Family, Fools“. Šie asmenys prisiima didžiausią riziką, bet gali gauti ir didžiausią naudą. Nustatyta, kad tik 1 iš 10 startuolių pasiseka išaugti ir duoti pelną akcininkams bei kitiems investuotojams. Taigi ankstyvos fazės investicijos dažnu atveju ir būna gaunamos iš šių trijų asmenų.
SEED. Etapas, kuomet investicija suteikiama rizikos kapitalo fondų arba angelų. Šių subjektų investicija gali būti įvairios formos: obligacijų išpirkimas, akcijų įsigijimas, paskolos suteikimas. SEED etapo pradžia žymi produkto arba paslaugos pirmąjį vystymo etapas. SEED pradžia siejama ir su tuo, kada baigiasi Pre-seed etape gautas kapitalas ir norima startuolį perkelti iš prototipo į pilną veikimą rinkoje.
RAUNDAI. Šis investavimo etapas gali vykti ilgai, nes jo metu atliekami net keli investavimo raundai. Jų metu, investuotojai dažniausiai įsilieja į startuolio akcinį kapitalą arba kitų sutarčių pagalba perima dalį jo valdymo.
Bendru atveju, finansavimas teikiamas dalimis, nes rizikos kapitalo savininkas nori būti tikras, kad startuolis įgyvendina numatomus tikslus ir prognozes. Tiesą sakant, kiekvienas kitas finansavimo etapas gali priklausyti nuo to, ar įmonė pasieks eilę tikslų numatytų investuotojo. Rizikos kapitalo įmonė netgi gali aktyviai dalyvauti valdant įmonės verslą. Šis dalyvavimas dažnai yra pranašumas pradedančiajai įmonei, nes rizikos kapitalo investuotojai turi didelę patirtį augančiose įmonėse. Rizikos kapitalistas tikėsis keletą metų būti investuotojas į startuolį, suteikdamas įmonei galimybę augti ir pasiekti numatomus tikslus.
Sutarčių laisvės prasme, startuolių ir kitų įmonių finansavimams nerangus pasirodo Akcinių bendrovių įstatymas, nes nesudaro prielaidų skirtingų klasių akcijoms. Žiniasklaidoje jau įprasta kalbėti apie Series A, Series B ir t.t. investicijas. Tačiau retai prisimenama, kad šie terminai ateina būtent iš teisinės, įmonių įstatų, kalbos. Series A – tai A klasės privilegijuotosios akcijos (preferred shares). Series B – tai B klasės akcijos. Ir taip toliau. Kitaip sakant, tai akcijos, kurios reprezentuoja tam tikrą turtinių ir neturtinių teisių rinkinį, kurį atitinkamai gauna A, B ar C raundo investuotojai. Tiesą sakant, tą rinkinį galima išskaidyti, pavyzdžiui, nustatant, kad Series B investuotojai turi teisę į 10 procentų bendrovės paprastųjų akcijų ir teisę blokuoti susijusių asmenų sandorius.
IPO arba verslo pardavimas. Įprastai IPO arba verslo pardavimo atveju iš startuolio gali pasitraukti ankstesnių etapų investuotojai, gaudami grąžą už savo investicijas. Išmokos atsiranda tada, kai startuolį įsigyja kita įmonė arba įmonė pradeda savo pradinį viešą siūlymą (IPO). Bet kuriuo atveju tikimasi, kad įsigijimas arba IPO duos didelę investicinę grąžą.
Investicijų formos. Investicijų forma nulemia, ar partnerystė su investuotoju bus įregistruota Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre.
Registruotos investicijų formos:
1. Investicijos į nuosavą kapitalą per akcijas– šią partnerystę registruosite nuo pat pradžių ir išleisite naujas akcijas, kurias įsigis investuotojai. Turės būti pildomas Akcininkų susitarimas.
2. Konvertuojamosios obligacijos – ne tokios griežtos kaip investicijos į nuosavą kapitalą, nes sprendimas dėl obligacijų emisijos yra registruotas, tačiau akcijos bus gautos vėliau. Tokiu būdu investuotojai aiškiai žino, kiek akcijų jie gaus.
Neregistruotos investicijų formos:
1. Konvertuojamosios obligacijos – investicija pateikiama kaip paskola ir abi pusės susitaria dėl obligacijos sąlygų (kaip vėliau skola investuotojams bus konvertuojama į akcijas).
2. SAFE (paprastas susitarimas dėl būsimos nuosavybės) – akcijų skaičius ir konkreti akcijos kaina pradinės investicijos metu nenustatomi. Šalys susitaria, kad jos atidės sprendimą dėl jo, atsižvelgdamos į kitą investavimo etapą, ir susitaria dėl tam tikros nuolaidos, kuri bus suteikta tiems pirmiesiems investuotojams.
3. Paskola – pasiskolinti pinigai investuotojui bus grąžinti nustatyta palūkanų norma. Tai mažiau populiarus nei kitų formų paminėti.
Pastaba. Investuotojo ir startuolio santykyje reikia atkreipti dėmesį į keletą dalykų:
– Ar suteikiama kontrolė kasdienėse funkcijose?
– Ar investuotojai tampa savininkais?
Teisininko vaidmuo investicijų pritraukimo procese:
1) Investavimo etapams priimtinos investicijos formos parinkimas;
2) Sutarčių rengimas: paskolos sutartys su draugais, šeimos nariais; obligacijų sutartys, akcijų emisija ir kt.;
3) Konsultacijos įvairiais sandorio formavimo etapais;
4) Klientų atstovavimas derybose su investuotojais;
5) Akcininkų struktūros formavimas;
6) Kitais klausimais.
____________
© LAWCORPUS, Advokatų profesinės bendrijos teisininkas Tomas Pilkis.
Jei turite klausimų, susisiekite su LAWCORPUS teisininkais el. paštu info@lawcorpus.lt arba telefonu +370 37 788243.