Kaip naudojant legaliai įsigytus muzikos kūrinius netapti pažeidėju? - LAWCORPUS.LT - Advokatų profesinė bendrija

Kaip naudojant legaliai įsigytus muzikos kūrinius netapti pažeidėju?

Kaip naudojant legaliai įsigytus muzikos kūrinius netapti pažeidėju?

2020 07 16

Daugelis muzikos kūrinių platformų internete suteikia mums galimybę legaliai įsigyti ir naudoti muzikos kūrinius. Tačiau vien tik faktas, kad mes ją pirkome legaliai, savaime nereiškia, jog šiuos muzikos kūrinius galime naudoti nevaržomai įvairioms reikmėms. Neužtenka turėti „Spotify“ Premium prenumeratos ar nusipirkti iš legalių muzikos pardavėjų platformų skaitmeninėje laikmenoje įrašyto albumo, pavyzdžiui, iš „Amazon“, „Google Play“ ar iš kitų tiekėjų ir naudoti ją plačiau nei asmeniniam naudojimui. Tad ką reikėtų žinoti, kad naudojant legaliai įsigytus muzikos kūrinius netaptume pažeidėju?

„Spotify“ muzikos programėlės naudotojai turėtų žinoti, kad ši programėlė yra skirta tik asmeniniam naudojimui ir negali būti skirta komerciniam naudojimui. „Spotify“ nesuteikia vartotojui teisės naudoti ir skelbti muziką viešai iš šios programėlės parduotuvėse, viešojo maitinimo ir apgyvendinimo įstaigose, sporto klubuose (treniruočių metu ar bendrose patalpose), renginiuose ir kitose viešose vietose, o taip pat naudoti jos vykdant bet kokią veiklą internete. Taip pat nei viena iš šių programėlių nesuteikia autorinių teisių naudoti kūrinių viešai: „Youtube“, „Deezer“, „iTunes“ ar kt. Nesvarbus ir šaltinis, iš kurio leidžiama muzika ar tai skaitmeninė laikmena, kurią įsigijote ar legalios muzikos platformos prenumerata, tačiau jos skirtos tik asmeniniam naudojimui ir nesuteikia leidimo įrašų naudoti komercinėje veikloje.

Teismų praktika pažymi, kad: „Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (ATGTĮ) 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudotojų pareiga – kreiptis į kolektyvinio administravimo asociaciją su prašymu suteikti licenciją prašyme nurodytu būdu naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus. ATGTĮ nėra numatyta išimčių, kuomet nereikalingas autoriaus leidimas leisti viešai kūrinį atlikti, neturint licencinės sutarties su Asociacija „LATGA“ dėl teisės naudoti „LATGA“ repertuaro kūrinius viešam atlikimui restoranuose kavinėse, baruose, naudojantis platforma „Spotify“, be to, tokios išimtys nenumatytos ir „Spotify“ taisyklėse“ (Administracinių teisės pažeidimų byla A2.11.-13679-1034/2016).

Kiekvienas muzikos kūrinio viešas paskelbimas viešoje vietoje ar kūrinio įkėlimas į socialinio tinklo puslapį yra laikomas viešo paskelbimo veiksmais, kurių išimtinė teisė yra suteikta teisių turėtojams. Kaip nurodo teismų praktika: „asmenys, savo veikloje siekiantys naudoti autorių teisės saugomus kūrinius vienu iš įstatymuose nustatytų būdų, turi gauti autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimą (ATGTĮ 15 straipsnio 2 dalis). Kūrinių naudotojas tokį leidimą įprastai gauna, sudarydamas su autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija sutartį, kurios pagrindu kūrinių naudotojas gauna neišimtinę licenciją naudoti kūrinius, moka už tai kolektyvinio administravimo asociacijai atlyginimą, o kolektyvinio administravimo asociacija paskirsto ir moka surinktą autorinį atlyginimą savo atstovaujamiems autorių ir gretutinių teisių subjektams (ATGTĮ 67 straipsnio 1–3 punktai)“ ( Civilinė byla Nr. E2A-36-794/2020).

Klaidingai verslo atstovai galvoja ne tik tuomet, kai naudojasi muzikos programėlėmis tikėdami, kad tai suteikia leidimą viešai skelbti muzikos kūrinius, bet ir tuomet, kai turi sudarę licencinę sutartį su „LATGA“ ir mano, kad nereikia sudaryti licencinės sutarties su asociacija „AGATA“, ir atvirkščiai. Todėl svarbu pažymėti, kad asociacijos „LATGA“ ir „AGATA“ savo veikloje atstovauja skirtingus subjektų interesus: „LATGA“ – autorių teises, o „AGATA“ – gretutines teises. Muziką naudojant ūkinėje-komercinėje veikloje yra reikalingos abi sutartys- tiek su autorių teises atstovaujančia asociacija, tiek ir su gretutines teises (atlikėjų bei fonogramų gamintojų teises) atstovaujančia asociacija. Tik turint abi šias licencines sutartis bus laikoma, kad muzika naudojamasi legaliai- turint „LATGA“ ir „AGATA“ leidimus.

Kaip nepažeidžiant autorių teises ir gretutines teises naudoti muzikos kūrinius komercinėje veikloje yra keli būdai:

1. pasirašyti licencinę sutartį su asociacijomis „LATGA“ ir „AGATA“;

2. pasirašyti licencinę sutartį su kitomis organizacijomis, kurioms autorius suteikė teises jį atstovauti;

3. turėti kūrinių autorių leidimą naudoti jų kūrinį viešai (pažymėtina, kad ši sąlyga visada galioja norint muzikos kūrinį naudoti reklamose ar internetinėje erdvėje, nes tokio leidimo nesuteikia turimos „LATGA“ ir „AGATA“ licencinės sutartys).

Kai muzikos kūriniai naudojami komercinėje veikloje, jie grojami siekiant sukurti klientams naudingą patirtį palankią verslo interesams (skatinti pardavimus), todėl muzikos kūrėjams už tai turi būti atlyginta. „Už autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimus tiesioginė žalinga pasekmė atsiranda kolektyvinio administravimo asociacijoms, o netiesioginė – ir autorių teisių bei gretutinių teisių turėtojams, už autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojimą, juos padarant prieinamais konkrečioje teritorijoje, sąmoningai arba per aplaidumą nesumokėtas licencinis atlyginimas“- nurodo teismų praktika (Civilinė byla Nr. E2-553-823/2018).

Už autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimą kyla administracinė atsakomybė. Būtent Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 122 straipsnis numato baudas už neteisėtą literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar gretutinių teisių objekto arba jų dalies viešą atlikimą, atgaminimą, viešą paskelbimą, kitokį panaudojimą bet kokiais būdais ir priemonėmis nekomerciniais tikslais, taip pat kūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėtų kopijų platinimą, gabenimą ar laikymą komerciniais tikslais. Autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo 280 iki 600 eurų, o padarius pakartotinai – nuo 600-850 eurų.

______________________________________

Jei turite klausimų susijusių su intelektine nuosavybe kreipkitės į LAWCORPUS el. paštu info@lawcorpus.lt arba telefonu +370 615 53 847.

© LAWCORPUS

Scroll to Top