Sprendžiant ginčą teisme, dažniausiai neišvengiamai patirsite bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, įskaitant išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Pagrindinis principas dėl teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo – „pralaimėjęs moka“. Tai reiškia, jog pralaimėjusi šalis įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės taikomos visų instancijų teismuose.
Išimtys, kai netaikomos aukščiau aptartos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės:
- Teismui suteikiama teisė išimtiniais atvejais nukrypti nuo principo „pralaimėjęs moka“, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį bei įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Tokiu atveju vertinama, ar šalys sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi išlaidos, ar jos buvo būtinos ir pagrįstos. Pavyzdžiui, jeigu šalis reiškė nepagrįstus prašymus, vilkino procesą ar kitaip netinkamai (nesąžiningai) naudojosi savo procesinėmis teisėmis, ir dėl to atsirado ar išaugo nebūtinos ir nepagrįstos bylinėjimosi išlaidos, tai gali būti pagrindas teismui konkrečioje byloje nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Taigi, tokiais atvejais bylinėjimosi išlaidų našta gali būti perkelta šaliai, atlikusiai neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus.
- Atsižvelgdamas į tuos pačius kriterijus (šalių procesinio elgesio tinkamumas ir priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos) teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto ir tais atvejais, kai byla baigiama, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės. Teismų praktikoje nurodoma, kad tokiais atvejais bylinėjimosi išlaidos paprastai neturėtų būti skirstomos ir priteisiamos iš kitos šalies, jeigu nėra nustatoma, kad šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis.
- Sudarius taikos sutartį byloje, šalys turėtų susitarti ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
- Pastarųjų kelerių metų Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo pasisakyta dėl galimybės nukrypti nuo pagrindinio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai teismas iš dalies tenkina reikalavimą atlyginti neturtinę žalą. Siekiant suvienodinti nuostatų dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tokiose bylose taikymo ir aiškinimo praktiką, LR Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2023 m. sausio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023 išaiškino, kad tai atvejais, kai iš dalies tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas, skirstydamas byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Taigi, toks išaiškinimas reiškia, kad net ir tuo atveju, kai teismas priteisia ne visą ieškovo prašytą neturtinės žalos atlyginimą, visos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos iš atsakovo.
Šaltiniai:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas;
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020;
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018;
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-969/2021;
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-934/2021.
(c) Parengė LAWCORPUS advokatė Giedrė Kučinskė
Susisiekite su mumis el.paštu info@lawcorpus.lt