Išsamus įmonės patikrinimas (Due Diligence) - LAWCORPUS.LT - Advokatų profesinė bendrija

Išsamus įmonės patikrinimas (Due Diligence)

 

Išsamus įmonės patikrinimas (Due diligence)

2022 03 30

 

Įmonės turinčios poreikį pritraukti išorinį finansavimą tam tikrais atvejais į savo kapitalą įsileidžia naujus akcininkus. Naujų akcininkų įtraukimas į įmonės kapitalą reikalauja pasirengimo veiksmų, analizės. Investuotojams svarbu įvertinti dabartinę verslo finansinę būklę bei nustatyti praeities rizikas ir įmonės ateities potencialą. Due diligence (angl.) arba išsamus įmonės patikrinimas yra vienas iš pasirengimo veiksmų.

Tikslas. Išsamus įmonės patikrinimas atliekamas, siekiant:

1) įsitikinti įmonės pateiktų duomenų teisingumu;

2) išvengti nuostolių ar žalos;

3) nustatyti įmonės akcijų vertę.

Paprastai jį vykdo investuotojai / pirkėjai (ar jų įgalioti atstovai – teisininkai, konsultantai) prieš įsigydami įmonės akcijų ar vykdydami susijungimus. Dažniausiai praktikoje pasitaikantis atvejis yra įmonės akcijų pirkimas.

Akcijų pirkimas įforminamas teisiškai pasirašant akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Šiai sutarčiai taikomos bendros pirkimo-pardavimo sutarties taisyklės. Akcijų pirkimas susiklosto dviem atvejais:

1) kuomet akcininkas A perleidžia savo akcijas naujam akcininkui B.

2) kuomet įmonė išleidžia naujas akcijas ir jas įsigyja naujas arba esamas akcininkas.

Akcijų pirkimo-pardavimo būdo pagrindinis privalumas – veiklos tęstinumas, nes šiuo atveju niekas nepasikeičia – tik akcininkas. Problema tokio sandorio – „katės maiše“ pirkimas. Sandorio esmė yra ne tik akcijos, bet ir pats verslas, t. y. tų akcijų vertė, o akcijų vertė priklauso nuo to kaip sekasi verslui, kokios pajamos, kokie apribojimai numatyti sutartyse ir pan.

Nusipirkus įprastai veikiančios įmonės akcijų, galima susidurti su situacija, kuomet kitą dieną išaiškėja, jog visas įmonės turtas įkeistas arba yra išduoti laidavimai. Todėl labai lengva sugriauti pirminę įmonės vertę, kurios tikisi ir įsivaizduoja gausiantis naujasis investuotojas / pirkėjas. Atitinkamai, įmonės akcijų pirkimas ir yra vertinamas kaip „katės maiše“ pirkimas, nes be išsamaus įmonės patikrinimo yra sunku žinoti kas vyksta įmonės viduje. Apsisaugoti galima patikrinant įmonę (due diligence angl.) – išsiaiškinant koks yra įmonės turtas, kokie įsipareigojimai prisiimti sutartimis.

Apibrėžimas. Įmonės patikrinimas yra procesas, kurio metu surenkama ir analizuojama įmonės informacija, prieš priimant sprendimą ar atliekant sandorį. Kadangi įmonės patikrinimas nėra reglamentuojamas įstatymo, „due diligence“ sąvoka gali būti suprantama labai įvairiai. Dėl šios priežasties sutarties šalys turi sutarti kas atliks įmonės patikrinimą (investuotojas ar pardavėjas), kokie dokumentai bus tikrinami, kokios bus tikrinimo apimtys, išimtys ir sutarčių materialumas.

Rūšys. Įmonės veiklos patikrinimai gali būti skirtingų rūšių:

1) Dažniausiai vykdomas – teisinis įmonės patikrinimas. Jo metu peržvelgiamos įmonės sutartys: tikrinama ar jos teisėtai sudarytos, ar kapitalas priklauso sutartyse nurodytiems asmenims ir pan.

2) Greta gali būti vykdomas ir mokestinis įmonės patikrinimas. Tikrinama ar sumokėti ir deklaruotis mokesčiai, ar nėra jų vengiama.

3) Finansinis įmonės patikrinimas. Tikrinama ar finansinė atskaitomybė sudaryta teisingai.

4) Gali būti atliekamas vis populiarėjantis aplinkosauginis įmonės patikrinimas. Tikrinama ar laikomasi aplinkosaugos reikalavimų, ar įdiegtos tam tikros įmonei privalomos technologijos ir pan.

5) Techninis įmonės patikrinimas. Atsižvelgiama į įmonėje veikiančius techninius procesus, jų atitikimą rinkos standartams.

Būdai. Išsamus įmonės patikrinimas gali būti atliekamas keliais būdais:

1) Patikrinimas įmonėje. Šalis, atliekanti įmonės patikrinimą, važiuoja į įmonės patalpas, renka dokumentus, bendrauja su vadovais. Iš visų surinktų dokumentų, pokalbių, sudaro patikrinimo ataskaitą. Šis būdas naudingas investuotojui, nes yra galimybė būti įmonės patalpose ir prieiti prie visų dokumentų arba gauti greitus paaiškinimus kodėl priėjimas nesuteiktas. Iš kitos pusės tai tampa problema pardavėjui, nes paprastai jis nėra linkęs atvirai atskleisti visų įmonės duomenų dėl privatumo sumetimų, pvz., investuotojas / pirkėjas gali būti konkurentas. Taip pat įmonės darbuotojai patikrinimą vykdantiems asmenims gali atskleisti su pardavėju nesutartą informaciją.

2) Duomenų kambarys. Būdas, kuomet dokumentai yra „sunešami“ į kambarį, sudedami pagal temas, ir tikrinanti komanda tikrina tuos popierius „tarp keturių sienų“. Jei dokumentų trūksta, prašoma įmonės juos pateikti. Tačiau neleidžiama vaikščioti po įmonės patalpas ir bendrauti su darbuotojais. Tokiu būdu kontroliuojama tikrintojams pateikiama informacija ir sąmoningai neatskleidžiamos komercinės paslaptys.

3) Virtualus duomenų kambarys. Pastarąjį dešimtmetį išpopuliarėjo virtualios duomenų bazės sudarymas, kuomet patikrinimas vykdomas elektroniniu būdu. Šitas atvejis turi trūkumą – jis padidina pardavėjo pareigą atskleisti įmonės trūkumus. Taigi jei išaiškėja, kad buvo neatskleista informacija sukelianti žalą, tokiu atveju atsakomybė tikėtina kils pardavėjui.

Atlikimo laikas. Išsamus įmonės patikrinimas tradiciškai atliekamas po ketinimų protokolo pasirašymo pirkti įmonės akcijas, bet dar iki pačios akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo.

Tradicinis atvejis: ketinimų protokolas –> patikrinimas –> akcijų pirkimo-pardavimo sutartis.

Todėl jeigu pirkėjas yra konkurentas, privalu apsisaugoti nuo jautrios įmonės informacijos atskleidimo ir rekomenduojama patikrinimą daryti iki akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo. Tuomet ketinimų protokole numatoma, kad investuotojas pirks akcijas, jei neatras nieko blogo (aptariami galimi trūkumai, nustatomos trūkumų sumų lubos ir pan.). Jei duomenys atitinka tuos, kuriuos pardavėjas deklaravo iki akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, investuotojas įsipareigoja pirkti įmonės akcijas.

Procesas. Įmonei priėmus sprendimą parduoti įmonės akcijas ar įvykdyti susijungimą, naujasis investuotojas / pirkėjas individualiai susitaria dėl išsamaus įmonės patikrinimo sąlygų: trukmės, apimties, sutarčių materialumo, šalių atsakomybės ir kt. Pasirašius ketinimų protokolą pradedamas vykdyti įmonės patikrinimas, vienu iš ankščiau aprašytu būdu. Augant virtualiai dokumentų prieigai, dažniausiai įmonės informacija yra keliama į virtualias bazes.

Investuotojas arba jo paskirti atstovai atlieka vienos ar kelių rūšių įmonės patikrinimus. Per sutartyje nurodytą terminą tikrinama įmonės pateikta informacija, o turint klausimų, pardavėja į juos atsakinėja. Patikrinimo metu identifikuotos problemos aprašomos galutinėje patikrinimo ataskaitoje, joms priskiriant rizikos laipsnį.

Rizikingos sutartinės nuostatos. Atliekant teisinį įmonės patikrinimą gaunama gausybė skirtingų sutarčių. Finansinėse sutartyse svarbu žinoti, kurios nuostatos yra sukeliančios didžiausias rizikas naujiems investuotojams. Toliau bus pateikta praktikoje dažniausiai pasitaikančių pavyzdžių:

1) Change of control clause. Ši rizika identifikuojama tuomet, kada sutartyje yra numatyta sąlyga dėl draudimo vykdyti akcininkų struktūros pasikeitimus be išankstinio kreditorių sutikimo. Veikimas be kreditorių sutikimo, lemtų paskiros sutarties nutraukimo procedūrą.

2) Baudos. Vertinant sutartis atkreiptinas dėmesys ir į situacijas, kuomet įmonei būtų taikomos sutartinės baudos, pvz.: nevykdant įsipareigojimų arba sugadinus įkeistą turtą.

3) Įkeitimai. Iš finansinių sutarčių galima identifikuoti, kokie įkeitimai ir kokiam turtui yra taikomi įmonės lygmenyje.

4) Neigiami įsipareigojimai (negative covenants, angl.). Šie įsipareigojimai apibrėžiami kaip draudimai įmonei veikti tam tikroje srityje be kitos sutarties šalies leidimo, pvz.: skolintis, skolinti, įkeisti turtą ir pan.

5) Finansiniai įsipareigojimai (financial covenants, angl.). Rizikos susijusios su būtinybę atitikti tam tikras finansines sąlygas sutarties laikotarpiu, pvz.: Capex, EBITDA, paskolos ir turto santykis ir pan.

6) Event of default. Nuostatos, kurios identifikuoja aplinkybes, kurių įvykimo atveju prasidėtų sutarties nutraukimo procedūra, pvz.: cross default (kuomet skolininkas neįvykdo kitos sutarties įsipareigojimų) arba finansavimo naudojimas ne pagal paskirtį ir pan.

7) kita.

Ataskaita. Įmonės patikrinimo rezultatai ir išvados pateikiami galutinėje ataskaitoje. Pastaroji būna suskirstyta pagal temas: ginčai, akcininkų struktūra, sutartys, finansinė informacija, reguliaciniai klausimai, intelektinė nuosavybė ir kt.. Dažniausiai ataskaitoje išskiriami 3 rizikos lygiai: maža, vidutinė ir didelė rizika. Rizikos siejamos su:

1) galimų finansinių nuostolių dydžiu; ir

2) rizikų realizavimosi tikimybe.

Kiekvienoje ataskaitos temoje būna identifikuojamos rizikos pagal jų lygį. Atsižvelgiant į jas, galima susidaryti pilnesnį įspūdį apie įmonės akcijų tikrąją vertę ir taip apsisaugoti nuo prastos investicijos.

ESMINĖS NUOSTATOS

KADA? Išsamus patikrinimas paprastai atliekamas po to, kai pirkėjas ir pardavėjas iš esmės susitaria dėl sandorio ir pasirašo ketinimų protokolą, tačiau prieš pasirašant akcijų pirkimo-pardavimo sutartį (taikomos išimtys).

KAS? Paprastai jį vykdo investuotojai (ar jų įgalioti atstovai) prieš įsigydami įmonės akcijų ar vykdydami susijungimus, bet atlikti gali ir pardavėjas.
KUR? Įmonėje arba virtualiame duomenų kambaryje.

NAUDA. Pirma, nustatoma reali įmonės akcijų vertė. Antra, įvertinama reali įmonės būklė. Trečia, nustatomos rizikos ir preliminariai pamatuojamas įmonės potencialas. Ketvirta, apsisaugoma nuo nuostolių ir žalos.

REKOMENDUOJAMA. Atliekant įmonės patikrinimą rekomenduojama samdyti buhalterius, verslo konsultantus bei teisininkus, kurie padėtų atlikti kokybišką ir išsamų įmonės patikrinimą.

________

© LAWCORPUS, Advokatų profesinės bendrijos teisininkas Tomas Pilkis.

Jei turite klausimų, susisiekite su LAWCORPUS teisininkais el. paštu info@lawcorpus.lt arba telefonu +370 37 788243.

Scroll to Top