Importo mokestis taršiems produktams

2021 10 26

Plataus užmojo ES tikslas iki 2030 m. 55 proc. sumažinti išmetamą anglies dioksido kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu, ir iki 2050 m. tapti neutralaus poveikio klimatui žemynu, daugeliui verslo atstovų sukėlė nuogąstavimus dėl ateities. ES tikslas mažinti anglies dvideginio išmetimą į aplinką pareikalaus daug investicijų. Europos Komisija, 2020 m. gegužės 20 d. pristatė Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP, angl. – RRF), kuri finansuos ES valstybių narių struktūrines reformas ir skatins ūkio atsigavimą, prioritetą teikiant žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai.

Tačiau verslo logika remiasi ne politiniais, bet ekonominiais ir finansiniais rodikliais. Dėl skaitmenizavimo ir žaliosios pertvarkos reikalavimų atsiradusi finansinė našta, kurios nepadengs ES finansavimas, galų gale kris ant klientų pečių. Kol į Europą galės patekti taršiai gaminama produkcija iš ES nepriklausančių šalių, ES skiriamas finansavimas menkai padės konkuruoti su pigesne produkcija. Kainos faktorius turės reikšmę dviem momentais:

1. Kuomet importuotos prekės iš taršių trečiųjų šalių bus pigesnės negu ES gaminama produkcija.

2. Kuomet ES gamintojai bandys savo produkciją eksportuoti į ES nepriklausančias rinkas, kuriose ta pati produkcija bus gaminama kur kas pigiau.

Dėl to, kad ES nepriklausančių valstybių aplinkosaugos ir klimato politika ne tokia griežta, kyla didelė vadinamojo anglies dioksido nutekėjimo rizika, t. y. ES įsisteigusios įmonės, norėdamos pasinaudoti švelnesniais standartais, gamybą, kurią vykdant išmetama daug anglies dioksido, perkels į užsienį arba ES produktus pakeis importuojamos prekės, dėl kurių ES nepriklausančiose valstybėse išmetama daug anglies dioksido.

Klimato kaita yra pasaulinė problema, kuriai spręsti reikia imtis veiksmų pasauliniu mastu. Reaguodama į tai, Europos Komisija siūlo įvesti Pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmą (angl. Carbon Border Adjustment Mechanism, toliau – CBAM). CBAM yra klimato politikos priemonė, kuria turėtų būti užkirstas kelias anglies dioksido nutekėjimo rizikai ir remiami didesni ES užmojai švelninti klimato kaitą.

Kaip veiks šis mokestis? ES importuotojai pirks anglies dioksido sertifikatus, atitinkančius anglies dioksido mokestį, kurį būtų reikėję mokėti, jei prekės būtų buvę pagamintos pagal ES anglies dioksido apmokestinimo taisykles. Siekiant įmonėms ir kitoms šalims suteikti teisinio tikrumo ir stabilumo, CBAM bus taikomas palaipsniui ir iš pradžių tik tam tikroms prekėms, kurioms būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika: geležiai ir plienui, cementui, trąšoms, aliuminiui ir elektros energijos gamybai. Planuojama, jog CBAM pereinamasis laikotarpis pasiruošti prasidės 2023 m., o pilnai įsigalios nuo 2026 m.

Didžiausią iššūkį CBAM įvedimui mes Pasaulio Prekybos Organizacija. Teigiama, kad tokio mokesčio kaip CBAM įvedimas diskriminuotų apmokestinamų produktų gamintojus iš ES nepriklausančių valstybių.