Įmonės vertės kūrimas: akronimas „ESG“ - LAWCORPUS.LT

Įmonės vertės kūrimas: akronimas „ESG“

2021 09 09

Pasaulio galingiausių ekonomikų vystymasis tvarumo link, palaipsniui skatina ir privačias įmones jau dabar atlikti organizacinius pokyčius. Europos Komisija liepos 14 d. pateikė pasiūlymų rinkinį, kuriuo ES klimato, energetikos, žemės naudojimo, transporto ir mokesčių politika bus pertvarkoma taip, kad būtų pasiektas tikslas iki 2030 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55%, palyginti su 1990 m.

Konkretus žingsnis į priekį būtų ESG arba aplinkos apsaugos, socialinės atsakomybės ir gerosios valdysenos (angl. environmental, social and corporate governance) principų įgyvendinimas įmonės lygmeniu, suteikiantis finansinį, reputacinį, teisinį ir ekonominį pranašumą.

Kas yra ESG?

Akronimas „ESG“ savyje yra užkodavęs esmines principo dedamąsias dalis: aplinkos apsaugą, socialinę atsakomybę ir korporatyvinį valdymą. Daugiau apie juos:

1) Aplinkos apsaugos dalis apima energijos ir vandens vartojimo optimizavimą, taršos prevenciją, į aplinką išmetamo anglies dvideginio kiekio reguliavimą ir kitus aplinkosaugos klausimus;

2) Socialinė atsakomybė dengia santykius su darbuotojais, akcininkais, tiekėjais, klientais bei kitais suinteresuotais asmenimis. Bendrai, ši dedamoji dalis turi būti orientuota į norą ir gebėjimą prisidėti prie išvardintų grupių gerovės, sveikatos, saugumo, atsižvelgti į lygybės problemas, jas šalinti ir mažinti atskirtį;

3) Korporatyvinis valdymas užtikrina, kad įmonė yra valdoma sąžiningai, o vadovai – yra teisingi ir atsakingi prieš akcininkus ir kitus suinteresuotus asmenis. Konkrečiai ši dalis turi apimti klausimus dėl etikos standartų laikymosi, užtikrinant korupcijos ir kyšininkavimo prevenciją, skaidrų mokesčių mokėjimą.

Nors praktikoje egzistuoja ir kitų organizacinių principų, bet šiuo metu ESG principai yra populiariausi ir sulaukiantys daugiausiai dėmesio. ESG principai pasitarnauja įmonėms kaip kryptys, kurių pagrindu verslo subjektas renka atitinkamus duomenis. ESG principai įmonės lygmenyje turi būti konvertuoti į konkrečius reikalavimus, kurie metų pabaigoje gali būti išmatuojami. Atitikimas išsikeltiems reikalavimams yra konvertuojamas į duomenis, kurie laikomi „nematerialiu“ įmonės turtu, o toks turtas sukuria įmonei jos pageidaujamą pridėtinę vertę.

ESG taikymo apimtys viešajame ir privačiame sektoriuje?

Šiuo metu Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato įpareigojimo privatiems verslo subjektams atskleisti informaciją apie panašaus pobūdžio principų įgyvendinimą ne per finansines ataskaitas. Dalis finansų įstaigų yra savanoriškai prisijungę prie Jungtinių Tautų 1999 m. inicijuoto „Pasaulinio susitarimo“. „Pasaulinio susitarimo“ tikslas – skatinti įmones veikti atsakingai: nedaryti žalos aplinkai, bendruomenei, kitiems verslams ir bendromis pastangomis su Jungtinėmis Tautomis, valdžios institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis dalyvauti sprendžiant socialines ir aplinkos apsaugos problemas, prisidėti prie visuomenės raidos ir ekonomikos augimo. Taigi, verslo subjektai socialinės atskaitomybės ataskaitoje vadovaujasi „Pasaulinio susitarimo“ principais ir teikia ataskaitą, paremtą „Pasaulinės ataskaitų rengimo iniciatyvos“ (angl. Global Reporting Initiative, GRI) rekomendacijomis.

Priešingas reguliavimas numatytas viešojo intereso bendrovėse. Tokios viešojo intereso bendrovės, kurių vidutinis darbuotojų metinis skaičius viršija 500, turi pareigą pateikti socialinės atskaitomybės ataskaitą. Ataskaitoje pateikiama su aplinkosaugos, socialiniais ir personalo, žmogaus teisių užtikrinimo, kovos su korupcija ir kyšininkavimo klausimais susijusi informacija. Tarp ataskaitą teikiančių įmonių patenka viešojo intereso bendrovės kaip Ignitis, Amber Grid, EPSO-G, Lietuvos geležinkeliai, LR ministerijos ir kt.

Prie klimato kaitos rizikų valdymo palaipsniui bus įpareigotas prisidėti ne tik viešasis sektorius, bet ir finansų rinkos dalyviai. Nuo 2021 m. kovo 10 d. įsigaliojo jiems skirtas ES Reglamentas Nr. 2019/2088 „Dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje“ (toliau – SFDR). Vadovaujantis SFDR, tiek finansų rinkos dalyviai, tiek jų paslaugas gaunantys verslo subjektai turės atskleisti informaciją, susijusią su ESG įgyvendinimu. To pasėkoje, ESG tampa itin aktualus investicijas siekiantiems pritraukti verslams bei startuoliams, kadangi jų finansavimo paraiškos bus vertinamos ir per ESG principų įgyvendinimą organizacijoje.

Apibendrinimas

Net ir apibrėžus ESG bei pateikus įstatyminius reikalavimus, situaciją komplikuoja faktas, jog šiuo metu pasaulyje nėra vientiso ESG standarto, leidžiančio įvertinti įmonės atitikimą ESG principams. Tačiau stebint ES ir kitų pasaulio didžiųjų valstybių įsipareigojimų didinimą tvarumo atžvilgiu yra tikėtina artimiausiu metu sulaukti standartizuoto ESG ataskaitų teikimo standarto daugumoje industrijų. Tuo tarpu privatus sektorius jau dabar gali atlikti organizacinius žingsnius link ESG principų taikymo savo organizacijoje, kas leistų turėti akivaizdų konkurencinį pranašumą ateityje.

_________________