Kiekviena įmonė turi savo paslapčių, kaip sėkmingai konkuruoti rinkoje. Tam, kad būtų atrastas raktas į sėkmę, prireikia ne vienų metų bandymų, laiko ir finansinių investicijų. Verslo vystymas nedalyvaujant įmonės vadovui neįmanomas. Todėl natūralu, kad vadovams yra žinoma visa jautriausia įmonės informacija. Praktikoje pastebima, kad būtent vadovaujančias pareigas užimantys asmenys dažniausiai atskleidžia įmonės komercines paslaptis.
Svarbios informacijos apsaugą galima užtikrinti su įmonės vadovu pasirašant konfidencialumo sutartį. Konfidencialumo sutartyje turėtų būti aptariama pareiga saugoti tiek konfidencialią, tiek komercinę paslaptį. Kokie duomenys sudaro konfidencialią informaciją, kokie – komercinę paslaptį, įmonė, pirmiausia, turėtų apsibrėžti lokaliais teisės aktais. Sąvokos „konfidenciali informacija“ ir „komercinė paslaptis“ praktikoje dažnai tapatinamos, tačiau toks požiūris yra klaidingas. Komercinė paslaptis yra konfidencialios informacijos rūšis. Komercinei paslapčiai ir konfidencialiai informacijai yra taikomi skirtingi reikalavimai. Be to, skiriasi pareigos saugoti konfidencialią informaciją ir pareigos saugoti komercinę paslaptį prigimtis, atitinkamai ir teisinės tokių pareigų nesilaikymo pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) išplėtojo savo praktiką, pasisakydamas, kad pareiga saugoti konfidencialią informaciją paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje, o pareiga saugoti komercinę paslaptį, visų pirma, kyla iš įstatymo (Civilinio kodekso, Konkurencijos įstatymo).
Konfidencialumo susitarimas su įmonės vadovu turėtų būti sudaromas priimant jį į darbą. Tik formalios nuostatos darbo sutartyje, kad įmonės vadovas įsipareigoja saugoti konfidencialią informaciją, neužtenka. Rekomenduotina sudaryti atskirą susitarimą, kuriame būtų numatytos pareigos, susijusios su konfidencialios informacijos saugojimu, detaliai aptarta atsakomybė už neteisėtą konfidencialios informacijos įgijimą, atskleidimą ir/ar panaudojimą. Tokiame susitarime būtina numatyti jo galiojimo terminą. Neaptarus šio klausimo, susitarimas galios ne ilgiau nei vienus metus po darbo santykių pasibaigimo.
Siekiant apsaugoti įmonei svarbią informaciją, konfidencialumo susitarimai yra viena pagrindinių priemonių. Deja, tai negarantuoja visiško saugumo. Esamas ar buvęs įmonės vadovas gali būti linkęs elgtis nesąžiningai ir pasinaudoti tokia informacija, pvz., įsidarbinti pas konkurentus ir perduoti turimas žinias naujam darbdaviui, įsiteigdamas konkuruojančią įmonę pats ar per savo šeimos narius, draugus. Konfidencialumo susitarimo pažeidimai yra latentiniai, todėl juos labai sudėtinga identifikuoti ir įrodyti. Įmonė, matydama, kad staiga dėl nepaaiškinamų priežasčių smunka jos verslo rodikliai, pvz., mažėja pardavimai, klientų srautai, gali tik įtarti, kad buvo pasinaudota jos verslo paslaptimis. Ar tokių įtarimų, neturint juos pagrindžiančių tiesioginių įrodymų, pakanka teisminėse bylose, siekiant atsakomybės taikymo?
LAT savo praktikoje yra pripažinęs, kad tokio pobūdžio bylose įrodinėjimas turi savo specifiką. Konfidencialios informacijos perdavimą fiksuojančių įrodymų dažniausiai nebūna ir konfidencialumo susitarimo pažeidimą tenka įrodinėti netiesioginiais įrodymais, pvz., lyginant finansinius rodiklius. Pripažinkime faktą – keistai atrodo, kai naujai įsteigta įmonė, neturinti įdirbio, patirties, arba tokia, kuri ilgą laiką dirbo nuostolingai, staiga pradeda augti, demonstruoti aukštus veiklos rezultatus toje pačioje rinkos srityje, kaip ir nukentėjusi įmonė. Tarp tokių įmonių radus papildomų sąsajų, pvz., kad konkuruojančią įmonę įsteigė nukentėjusios įmonės buvęs vadovas ar jo šeimos narys, konfidencialumo susitarimo pažeidimą galima įrodyti.
Už nekonkuravimą būkite pasirengę atsilyginti
Dar vienas įrankis, kuris gali padėti suvaldyti rizikas, galinčias kilti nutraukiant darbo santykius su įmonės vadovu, – nekonkuravimo susitarimas. Tai yra pagrindinė priemonė, kuri naudojama siekiant išvengti, kad išeinantis vadovas nepereitų dirbti pas konkurentus arba neįkurtų konkuruojančios įmonės. Šis susitarimas gali būti sudaromas tiek darbo santykių pradžioje, tiek ir juos nutraukiant. Labai dažnai minėtuose susitarimuose nekonkuravimo sąvoka yra suprantama pakankamai siaurai, t.y. tik kaip draudimas įsidarbinti konkuruojančioje įmonėje arba konkuruojančios įmonės įkūrimas. Tokia nekonkuravimo apibrėžtis įmonę gali apsaugoti tik minimaliai, nes ji atveria kelią buvusiam vadovui vykdyti individualią veiklą toje pačioje rinkoje, kaip buvęs darbdavys, dalyvauti konkuruojančios įmonės veikloje kaip valdybos narys, įsigyti darbdavio konkurento akcijų ir pan. Visi šie aspektai turėtų būti įvertinami, sudarant nekonkuravimo susitarimą su vadovu. Nekonkuravimo susitarimu galima savo nuožiūra susitarti dėl draudžiamų konkurencinės veiklos rūšių, tačiau svarbu paisyti ir proporcingumo bei protingumo standartų. Jeigu draudžiamos veiklos apibrėžtis bus nepagrįstai išplėsta arba tokiame susitarime bus nustatyta perteklinių draudimų, atitinkamos sutarties sąlygos gali būti pripažintos negaliojančiomis.
Taigi, pareigą nekonkuruoti buvęs įmonės vadovas turi tik tuomet, kai yra sudarytas nekonkuravimo susitarimas. Svarbu paminėti, kad vadovo nekonkuravimo pareiga egzistuoja ir tuo metu, kai jis eina savo pareigas, nepaisant to, ar yra sudarytas nekonkuravimo susitarimas. Tai išplaukia iš vadovo lojalumo pareigos turinio. Vadovas, einantis savo pareigas, privalo vengti interesų konflikto, nekonkuruoti, nesinaudoti įmonės galimybėmis, turtu, be to, visą buvimo vadovu laikotarpį teikti pirmenybę įmonės, kurios vadovas jis yra, bet ne savo asmeniniams interesams. Jei vadovas pažeidė lojalumo pareigą, jam atsiranda pareiga atlyginti padarytą žalą. Reikalaujant vadovo atsakomybės už nekonkuravimo pareigos pažeidimą, itin svarbu įvertinti, ar įmonės akcininkai žinojo apie vadovo atliekamus veiksmus, kurie gali būti vertinami kaip pažeidžiantys nekonkuravimo pareigą. Jeigu akcininkai žinojo apie tai, kad vadovas vykdo konkuruojančią veiklą, tačiau nesiėmė jokių veiksmų jai nutraukti, tokie akcininkų veiksmai gali būti įvertinti kaip pritarimas atitinkamai vadovo veiklai ir vadovas atsakomybės už nekonkuravimo pareigos pažeidimą galėtų išvengti arba atlygintinos žalos dydis galėtų būti mažinamas.
Nekonkuravimo susitarimu, kuomet jis numato draudimą konkuruoti nutrūkus vadovo darbo santykiams su įmone, apribojama asmens teisė pasirinkti darbą ar verslą, todėl už minėtus teisių suvaržymus turi būti teisingai atlyginama. Darbdavio pareiga mokėti kompensaciją už nekonkuravimo pareigos laikymąsi yra privaloma: buvusiam vadovui kiekvieną nekonkuravimo mėnesį turi būti mokama kompensacija, kuri negali būti mažesnė kaip 40% jo vidutinio darbo užmokesčio. Svarbu žinoti, kad, jeigu darbdavys nepradeda mokėti kompensacijos, buvęs vadovas neprivalo laikytis susitarimo ir dėl to jam nekyla jokių pasekmių. Be to, jeigu darbdavys ilgiau kaip 2 mėn. vėluoja sumokėti kompensaciją ar jos dalį, buvęs vadovas turi teisę susitarimą vienašališkai nutraukti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kompensacija už nekonkuravimą tuo metu, kai vadovas eina savo pareigas, nėra mokama, nes, kaip minėta anksčiau, ši pareiga yra sudėtinė vadovo lojalumo įmonei pareigos dalis ir nėra susijusi su asmens teisės pasirinkti darbą ar verslą ribojimu.
Be anksčiau minėtų aspektų, nekonkuravimo susitarime yra labai svarbu numatyti nekonkuravimo teritoriją. Neaptarus šio klausimo, atsirastų neapibrėžtumas ir padidėtų ginčų kilimo rizika. Jeigu neaptarta nekonkuravimo teritorija, įmonei nebus aišku, ar reikalauti, kad buvęs jos vadovas nevykdytų konkuruojančios veiklos tik kažkuriame mieste ar apskritai visoje Lietuvoje. Numatydama nekonkuravimo teritoriją, įmonė turėtų įsivertinti ne tik esamas rinkas, kuriose ji veikia, bet ir savo plėtros planus artimiausiems dvejiems metams. Būtent toks yra maksimalus nekonkuravimo terminas, skaičiuojamas nuo darbo santykių pabaigos. Buvęs vadovas negali būti visiškai eliminuojamas iš darbo rinkos, todėl numatant nekonkuravimo teritoriją, būtina įvertinti, kad jis galėtų susirasti kvalifikaciją atitinkantį darbą protingu atstumu nuo gyvenamosios vietos.
(c) Ingrida Varanavičė, „Lawcorpus|Venslauskas“ teisininkė
Šaltinis VZ.lt
Dėl konsultacijų rūpimais verslo teisės klausimais susisiekite info@lawcorpus.lt , www.lawcorpus.lt