Ar valstybės institucijos turi prisidėti prie statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo kompensavimo statinio savininkui?
2021 01 12
Visais atvejais statyba, vykdoma (įvykdyta) pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, yra neteisėta, o pastatytas statinys laikomas neteisėtai pastatytu statiniu, todėl tai sukelia civilinius ir kitus teisinius padarinius. Jei statinys pastatytas pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, yra pagrindas riboti savininko nuosavybės teisę, įpareigojant jį susilaikyti nuo aktyvių nuosavybės teisės įgyvendinimo veiksmų – draudžiant savininkui disponuoti ir naudotis tokiu nekilnojamojo turto objektu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio 1 dalis).
Jeigu teismas savo sprendimu pripažįsta statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu ir įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1-2 punkte nurodytą asmenį per nustatytą terminą nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, tai turi būti nustatyti kalti dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenys, kurių lėšomis turi būti nugriautas neteisėtai pastatytas statinys, jų atsakomybės laipsnis ir sprendžiama dėl proporcingos statybos padarinių naštos paskirstymo.
Svarbu pažymėti, kad statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą atveju, skirtingai nuo savavališkos statybos, padariniai šalinami kaltų asmenų, t. y. tų asmenų, kurie yra atsakingi už statybą leidžiančio dokumento išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, lėšomis. Vadinasi, statytojas tokiais atvejais nebūtinai yra tas asmuo (ar vienintelis asmuo), kurio lėšomis šalinami statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniai. Ši pareiga (prisidėti prie statybos padarinių šalinimo) Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytiems asmenims (kompetentingiems subjektams, dalyvaujantiems statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese) kyla nepriklausomai nuo to, ar ir kokiu laipsniu bus nustatyta paties statytojo (užsakovo), o jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininko, valdytojo, naudotojo, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininko, valdytojo ar naudotojo, kaltė dėl neteisėtos statybos.
Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad pareiga kompensuoti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo išlaidas ar jų dalį kyla kompetentingoms institucijoms, pagal įstatymą statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese turinčioms tiek pritarimo funkciją, tiek ir konkretaus dokumento išdavimo funkciją. Ši pareiga yra apibrėžta specialiu įstatymu ir ji nukreipta į tą patį neteisėtos statybos padarinių šalinimo tikslo pasiekimą – atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį, t. y. nugriauti neteisėtai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę. Šios pareigos našta, tenkanti konkrečiam leidimą išdavusiam ar jam pritarusiam subjektui, gali skirtis priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių, patvirtinančių to subjekto kaltės laipsnį, t. y. jo veiksmų įtakos mastą išduodant statybos leidimą.
Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija laikosi principo, kad valstybė už savo institucijų ir pareigūnų veiksmus negali perkelti atsakomybės privatiems asmenims. Remiantis tuo, Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad privatus asmuo neturi būti laikomas kaltu dėl neteisėtų valstybės institucijų aktų priėmimo, nebent konkrečiu atveju būtų nustatyta, kad jis žinojo arba turėjo žinoti, jog valstybės institucija ar pareigūnas veikia neteisėtai, tokiu atveju privataus asmens kaltės įrodymu galėtų būti, pvz., aiškus teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas, kuris asmeniui buvo (turėjo būti) žinomas, privataus asmens veiksmai ginčijamo valdžios institucijų akto priėmimo metu, neteisėti susitarimai su valdžios atstovais ir pan.
_____________________
Šaltinis: lat.lt
© LAWCORPUS
Jei turite klausimų, susisiekite su LAWCORPUS teisininkais el. paštu info@lawcorpus.lt arba telefonu +370 615 53 847.