Ar Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui teikiami susirašinėjimo elektroniniu paštu dokumentai turi būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu?

2020 11 12

Juridinio asmens veikloje neretai iškyla poreikis Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą, daiktinę teisę, daiktinių teisių suvaržymus ir juridinius faktus. Šių veiksmų atlikimą detaliai reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (toliau – NTRĮ) ir Nekilnojamojo turto registro nuostatai (toliau – NTR nuostatai). Nepaisant to, kartais tarp NTR tvarkytojo – VĮ Registrų centras ir juridinio asmens kyla ginčas dėl kartu su prašymu teikiamų dokumentų atitikimo įstatymo keliamiems reikalavimams. Pavyzdžiui, ar juridinio asmens atstovo VĮ Registrų centras teikiami susirašinėjimo tarp nuomos sutarties šalių elektroniniu paštu dokumentai, prašant išregistruoti nuomos sutarties nutraukimo faktą, privalo būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, patvirtintu kvalifikuotu sertifikatu?

NTRĮ 16 straipsnio 2 dalis numato, jog NTR įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. NTR nuostatai numato, jog su prašymu išregistruoti juridinius faktus, be kita ko, turi būti pateikti dokumentai, patvirtinantys juridinių faktų pasibaigimą. Dokumento, patvirtinančio juridinių faktų pasibaigimą, pateikiamas tik originalas arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo nuorašas. Dokumentai gali būti rašytiniai ir elektroniniai. Elektroniniai dokumentai turi būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, arba gali būti pateikiamos skaitmenine forma rašytinių dokumentų kopijos, patvirtintos saugiu elektroniniu parašu. NTR nuostatai neįtvirtina rašytinių ir/ar elektroninių dokumentų sąvokos, tačiau numato, jog nuostatuose vartojamos sąvokos, be kita ko, atitinka Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) vartojamas sąvokas. CK 1.73 straipsnio 2 dalis numato, jog „Rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą.“ CK 1.76 straipsnio 2 dalis teigia, jog „Jeigu sandoris buvo sudarytas panaudojant telekomunikacijų galinius įrenginius, tai visais atvejais privalo būti pakankamai duomenų sandorio šalims nustatyti.“ CK 6.192 straipsnio 2 dalis taip pat numato, jog „Kai pagal įstatymus ar šalių susitarimą sutartis turi būti paprastos rašytinės formos, ji gali būti sudaroma tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą.“ Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas numato, jog telekomunikacijų galinis įrenginys – leidžiantis palaikyti ryšį įrenginys ar jo atitinkama dalis, skirti tiesiogiai ar netiesiogiai bet kokiomis priemonėmis būti prijungti prie viešųjų telekomunikacijų tinklų (tai yra tinklų, visiškai ar iš dalies skirtų viešosioms telekomunikacijų paslaugoms teikti); viešasis ryšių tinklas – elektroninių ryšių tinklas, kuris visiškai ar daugiausia naudojamas viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms teikti, įskaitant elektroninių ryšių tinklą, kuriuo galima perduoti informaciją iš vieno tinklo galinio taško į kitą; elektroninio pašto pranešimas – viešuoju ryšių tinklu nusiųstas tekstinis, balso, garso, vaizdo ar kitokios formos pranešimas, kuris gali būti saugomas tinkle arba paslaugų gavėjo galiniame įrenginyje, iki jį paslaugų gavėjas pasiima. CK neįtvirtintos sąvokos „užtikrinta teksto apsauga“ ir „pakankamai duomenų sandorio šalims nustatyti“, tačiau šių sąvokų turinys atsispindi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje vertinant elektroniniu paštu siųstų pranešimų atitikimą CK 1.73 straipsnio 2 dalies ir 6.192 straipsnio 2 dalies reikalavimams. Pavyzdžiui, LAT 2017-03-24 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-136-421/2017 nurodoma, kad šalys sudarė ekspedijavimo paslaugų sutartį apsikeisdamos elektroniniais pranešimais; 2013-06-28 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-391/2013 nurodoma, kad šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu faktas pats savaime patvirtina, kad toks susirašinėjimo būdas šalims yra priimtinas ir tinkamas, o elektroniniu paštu siųsti pranešimai gali būti laikomi tinkamu sutarties šalies informavimu, kurio pagrindu nuomotojas turi teisę nutraukti sutartį; 2012-10-26 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-437/2012 nurodoma, kad aiškinant sutartis elektroniniam šalių susirašinėjimui tam tikromis sąlygomis net gali būti teikiamas prioritetas prieš popierinę sutartį; 2012-02-01 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-23/2012 nurodoma, kad teismų praktikoje lygiaverčiais ir tinkamais pripažįstami tiek rašytiniai, tiek faksimiliniai, tiek ir elektroniniai pranešimai. CK 1.73 straipsnio 2 dalies komentare taip pat pripažįstama, jog „Rašytinei sandorių formai prilyginama ir sutarčių sudarymas internetu“ (žr. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras, pirmoji knyga, bendrosios nuostatos, 169 psl., 3 p.). Nurodyta kasacinio teismo praktika, bei CK komentarai, leidžia užtikrintai teigti, kad susirašinėjimas elektroniniu paštu atitinka CK 1.73 straipsnio 2 dalies, 1.76 straipsnio 2 dalies ir 6.192 straipsnio 2 dalies sąlygas ir yra prilyginamas tradiciniam popieriniam susirašinėjimui, t.y. elektroninio pašto technologija užtikrina teksto apsaugą ir suteikia pakankamai duomenų šalims nustatyti.

Apibendrinant aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog susirašinėjimo elektroniniu paštu dokumentai – elektroninio pašto pranešimai, laikytini rašytiniais dokumentais, kuriems įstatymai nenumato privalomo reikalavimo, jog jie būtų pasirašyti saugiu elektroniniu parašu. Atitinkamai, juridinio asmens atstovo VĮ Registrų centras kartu su prašymu teikiami dokumentai – elektroniniai laiškai, atspausdinti ant popieriaus ir patvirtinti antspaudu bei įgalioto asmens – direktoriaus parašu, laikytini rašytiniais dokumentais. Tokiems rašytiniams dokumentams, patvirtinantiems juridinio fakto pasibaigimą, NTR nenumato reikalavimo, jog jie būtų pasirašyti saugiu elektroniniu parašu. Todėl tokie dokumentai VĮ Registrų centras turėtų būti priimti ir jų pagrindu juridiniai faktai išregistruojami iš NTR.

_____________

Straipsnį parengė teisininkas Mindaugas Šveiteris. © LAWCORPUS

Jei turite klausimų, susisiekite su LAWCORPUS teisininkais el. paštu info@lawcorpus.lt arba telefonu +370 615 53 847.