Bruce‘as Willisas – pirmas aktorius, pardavęs teises į savo atvaizdą. Tokios antraštės mirgėjo spaudoje, kai pasirodė Rusijos mobiliojo ryšio operatoriaus reklama, kurioje „vaidino“ aktorius. Bet iš tikrųjų nevaidino. Jo atvaizdas sukurtas vadinama „deep fake“ (lietuviškai – išmaniojo vaizdo klastojimo) technologija. Taip pat aktorius nieko jokiai Rusijos įmonei nepardavė, juolab savo veido.
Tokie atvejai rodo, kad su platesnėmis technologinėmis galimybėmis, kyla ir didesnė rizika, kad tokie veiksmai peržengs teisėtumo ribas, t.y. bus pradėti klastoti asmenų atvaizdai be jų sutikimo. Kol kas visgi dažnesni atvejai, kai atvaizdas be sutikimo naudojamas be „deep fake“ technologijos, kai tiesiog pavagiama žinomo (o kartais ir nežinomo) asmens nuotrauka, su ja kas nors reklamuojama ar sukuriama netikra anketa socialiniuose tinkluose. Jeigu asmens atvaizdas yra naudojamas be jo sutikimo, toks veiksmas gali būti laikomas neteisėtu ir nukentėjęs asmuo turi teisę ginti savo pažeistas teises.
Lietuvoje galiojantys teisės aktai užtikrina fiziniam asmeniui teisę į atvaizdą. Tai – asmeninė neturtinė teisė, ji suprantama kaip privataus asmens gyvenimo sudėtinė dalis. Teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą yra garantuojama tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos. Išvada paprasta – tokia teisė yra ginama ir saugoma.
Pastebėjus neteisėto atvaizdo panaudojimo atvejį, jeigu yra techninės galimybės, reikėtų šį pažeidimą fiksuoti, bet „deep fake“ atvejus fiksuoti yra sudėtingiau, kadangi tam reikia turėti ir žinių, ir sugebėjimų.
Civilinis kodeksas suteikia žmogui teisę, be kurio sutikimo naudojamas jo veidas, reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Jeigu asmens atvaizdas yra naudojamas siekiant kurstyti neapykantą ar diskriminaciją tokiais pagrindais kaip rasė, religija, pažiūros, lytis ir panašiai, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip nusikalstama veika jau pagal Baudžiamąjį kodeksą.
Milijonų verti veidai ir lietuvių paslydimas
Asmens atvaizdo naudojimas be sutikimo gali labai brangiai kainuoti. Viena labiausiai šiuo metu aptarinėjamų bylų yra aktoriaus Clinto Eastwoodo bei jo atvaizdą ir įvaizdžio naudojimo teises valdančios įmonės teisinė kova su UAB „Mediatonas“. Pastaroji įmonė galimai pasinaudojo aktoriaus įvaizdžiu kanapių produktų reklamoje. Kaip skelbiama žiniasklaidoje, internetiniame puslapyje buvo pateiktas interviu su C. Eastwoodu, tarsi jis būtų duodamas televizijos NBC laidoje „Today“, o prie straipsnio buvo pateikta nuotrauka, kurioje matyti tikras C. Eastwoodo dalyvavimas minėtoje laidoje, ir nuorodos, kur galima įsigyti reklamuojamų kanapių produktų. Iš UAB „Mediatonas“ buvo priteista apie 5,26 mln. eurų. Lietuvos teismų praktikoje dar nėra buvę atvejų, kad už neteisėtą atvaizdo naudojimą būtų priteista tokio dydžio žala. Palyginimui paminėtina viena paskutiniųjų bylų, nagrinėtų Lietuvoje, kuomet įmonė panaudojo visuomenėje žinomo asmens atvaizdą pasigamindama plakatą, kuris buvo naudojamas renginiuose reklamuojant tos įmonės prekes ir paslaugas. Šioje byloje žalos atlyginimui buvo priteista keletas tūkstančių eurų. Taigi, gali būti, kad teisinės atsakomybės ribos, kurios kol kas yra susiklosčiusios Lietuvos teisinėje sistemoje, gali motyvuoti verslo subjektus rizikuoti ir pasirinkti tokias reklamos priemones, kurios galėtų pažeisti kito asmens teises ir teisėtus interesus. Tačiau C. Eastwood‘o atvejis puikiai iliustruoja, kad tokiais globalizacijos laikais teisės pažeidimai nebeapsiriboja valstybės sienomis, todėl ir teisinės gynybos priemonės nėra ribojamos valstybių teritorijomis – byla dėl C. Eastwood‘o atvaizdo panaudojimo buvo pradėta ir nagrinėta Jungtinėse Amerikos Valstijose, todėl priteistos žalos dydis neturėtų stebinti.
Prieš viešindami – pagalvokite
Vis dėlto asmuo, pats talpindamas savo nuotraukas internete, privalo suvokti iš to galinčias atsirasti pasekmes – tolesnį jo atvaizdo panaudojimą įvairiais, net ir su teise nesuderinamais tikslais. Europos Žmogaus teisių teismas yra pasakęs, kad asmens lūkesčių dėl privataus gyvenimo (įskaitant atvaizdą) gerbimo apimtis priklauso ir nuo to, kiek jis pats atsivėrė viešumai.
Žinoma, kiekvienas gali ir leisti naudoti savo nuotrauką (jos dalį), portretą ar kitokį atvaizdą atgaminti, parduoti, demonstruoti, spausdinti. Tačiau duodant sutikimą itin svarbu nustatyti ribas – kokiu tikslu bus naudojamas atvaizdas, kokioje teritorijoje, kas tą atvaizdą gali naudoti, kiek laiko jis gali būti naudojamas, ar atvaizdas gali būti atgaminamas. Abstrakčiai išreikštas sutikimas gali padidinti neteisėto atvaizdo panaudojimo riziką ir apsunkinti galimybes apginti savo teises.
Verslininkui gali būti pigiau reklamuoti savo prekes ar paslaugas pasitelkus „deep fake“ technologiją nei samdyti pasaulinio lygio aktorių filmuotis konkrečioje reklamoje. Su platesnėmis galimybėmis, be abejo, ateina ir didesnė rizika. Jei nusprendėte įsigyti „deep fake“ reklamą, turėtumėte įsitikinti, kad siūlantieji paslaugą tikrai yra gavę leidimus naudoti tam tikro asmens atvaizdą. Mat atsakomybė už neteisėtą atvaizdo naudojimą būtų taikoma ne tik tam, kuris sukūrė „deep fake“ reklamą, bet ir tam, kuris ją naudojo.
Rokas Venslauskas, advokatų profesinės bendrijos „LAWCORPUS VENSLAUSKAS“ vadovaujantis partneris