Ar viešai paskelbta informacija yra žinia ar nuomonė? (I dalis) - LAWCORPUS.LT - Advokatų profesinė bendrija

Ar viešai paskelbta informacija yra žinia ar nuomonė? (I dalis)

Ar viešai paskelbta informacija yra žinia ar nuomonė? (I dalis)

2020 09 29

Šiuolaikiniame informacinių technologijų pasaulyje informacijos sklaida visuomenėje sparčiai vyksta naudojant ne tik tradicines visuomenės informavimo priemones, tačiau ir socialinius tinklus (socialinio tinklo paskyra atitinka informacinės visuomenės informavimo priemonės kriterijus). Iš esmės bet kuris asmuo žiniasklaidos priemonėse ar savo socialinio tinklo paskyroje, arba ja naudodamasis, gali pateikti informacijos, susijusios su viešu ir/ar privačiu asmeniu, tokiu būdu ją paskleisdamas atitinkamam informacijos gavėjų ratui. Į ką vertėtų atkreipti dėmesį visuomenės informavimo priemonėse skleidžiant informaciją apie asmenį ir kokie galimi teisių gynimo būdai, bei taikytina atsakomybė už informacijos apie asmenį, žeminančios jo garbę ir orumą, bei neatitinkančios tikrovės, paskleidimą, būtent šiomis temomis LAWCORPUS paruošė keleto straipsnių apžvalgas. Pirmoje straipsnių ciklo dalyje apžvelgsime, kas yra informacija asmenų paskelbta kaip žinia ar išsakyta kaip nuomonė, kaip jas atriboti ir kokie reikalavimai joms taikomi.

Visuomenės informavimo priemonėse ketinamos skleisti informacijos apie asmenį (viešosios informacijos) vertinimas turėtų būti atliekamas kiekvieną kartą prieš ją paskleidžiant, siekiant įsitikinti, jog ji atitinka tikrovę ir nežemina asmens garbės ir orumo. Toks vertinimas turėtų būti atliekamas ir asmeniui sprendžiant ar apie jį paskleista viešoji informacija atitinka tikrovę ir nežemina jo garbės bei orumo. Atliekant ketinamos skleisti/paskleistos viešosios informacijos apie asmenį vertinimą, visų pirma, reikia išsiaiškinti šios informacijos pobūdį- ar informacija laikytina žinia ar nuomone.

Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas (toliau – VIĮ) numato, jog „Žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys.“ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra išaiškinęs, jog „Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas.“

VIĮ taip apibrėžia nuomonės sąvoką: „Nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų.“. LAT yra išaiškinęs, jog „Nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas.“

LAT, atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, yra išaiškinęs, jog siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas arba dar kitokia forma. Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Taigi žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Siekiant atskirti žinią nuo nuomonės taip pat vertintinas ir eilinio (vidutinio) informacijos gavėjo supratimas, t. y. ar pateikta informacija galėjo priversti eilinį skaitytoją, klausytoją ir pan. suprasti, kad pateikiami neginčijami faktai apie asmenį, kurie gali būti patikrinti ir įrodyti, ar kad pateikiama autoriaus nuomonė apie tam tikrus su asmeniu susijusius faktus. Svarbu paminėti ir Kasacinio teismo išaiškinimą, kad, kai asmuo išreikšdamas nuomonę apie įvykius, paskelbia naujas žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą ir neatitinkančias tikrovės, asmens teisės yra ginamos Civiliniame kodekse ir Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta tvarka.

EŽTT yra ne kartą nurodęs, kad saviraiškos laisvė turi savo ribas, net jei diskutuojama visuomenėje svarbiais bendrojo intereso klausimais, turi būti gerbiamos kitų asmenų teisės (garbė ir orumas, dalykinė reputacija ir pan.), o būtent viešai paskleidžiant žinią ar išsakant nuomonę gali būti pažeista juridinių asmenų dalykinė reputacija ir/ar fizinių asmenų garbė ir orumas. Todėl ir svarbu išsiaiškinti ar ketinama skleisti/paskleista viešoji informacija yra žinia ar nuomonė, nes nuo to priklauso šios informacijos skleidimui keliami reikalavimai, bei tokios informacijos paskleidimu galimai pažeistų asmens teisių gynimo apimtis ir gynimo būdai.

____________________

Straipsnį parengė teisininkas Mindaugas Šveiteris. © LAWCORPUS

Jei turite klausimų, susisiekite su LAWCORPUS teisininkais el. paštu info@lawcorpus.lt arba telefonu +370 615 53 847.

Scroll to Top