Viešosios informacijos apie viešąjį asmenį skelbimo reikalavimai (III dalis)

2020 10 15

Ketinant paskleisti viešąją informaciją apie viešąjį asmenį, taip pat vertinant tokios informacijos paskleidimo teisėtumą, svarbu atsižvelgti į tai, jog viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo, dėl to viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti jo atžvilgiu skelbiamą, nors ir nevisiškai tikslią informaciją, kuri privataus asmens atžvilgiu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas numato, jog „Viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.“ Informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes. Paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio 6 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kai asmuo skelbia duomenis apie viešąjį asmenį turėdamas tikslą jį pažeminti, jam taikoma civilinė atsakomybė. Nors viešajam asmeniui taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga, tačiau jo pakantumo ir tolerancijos skelbiamai informacijai pareiga neeliminuoja duomenis skleidžiančio asmens pareigos veikti sąžiningai. Pažymėtina, kad vertinant saviraiškos laisvės ribojimo ir asmens garbės ir orumo, reputacijos gynimo proporcingumą, svarbus ir asmens, apie kurį viešinama informacija, pakantumo kritikai laipsnis, t. y. turi būti vertinamas asmens vaidmuo visuomenėje (veiklos pobūdis ir pan.) bei kilusios diskusijos svarba visuomenėje.

Sprendžiant dėl asmens, paskleidusio duomenis apie viešąjį asmenį, atsakomybės, svarbiausia yra duomenų paskleidimo tikslas ir juos paskleidusio asmens elgesys. Kai duomenis paskleidęs asmuo veikia sąžiningai, turėdamas tikslą informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti, tai informacijos nereikšmingi netikslumai ar agresyvi kritika nėra pagrindas tam asmeniui taikyti atsakomybę. Kai asmuo skelbia duomenis apie viešąjį asmenį turėdamas tikslą jį pažeminti, tai taikoma atsakomybė. Pavyzdžiui, reiškiama nuomonė apie viešąjį asmenį, organizacijos vadovą, gali suformuoti neigiamą visuomenės nuomonę ne tik apie patį asmenį, bet ir jo vadovaujamą organizaciją, todėl kiekvienu atveju turi būti aiškiai įvertinamos ne tik teikiamos nuomonės priežastys, tikslai, pobūdis ir patikimumas, bet ir sukelti padariniai.

Atitinkamai, viešajai informacija apie viešąjį asmenį taip pat keliami tokios informacijos patikimumo ir teisingumo, ją paskleidusio asmens sąžiningumo kriterijai.

________________

Tai yra straipsnių ciklas, daugiau įžvalgų šia tema:

Ar viešai paskelbta informacija yra žinia ar nuomonė? (I dalis)

Viešosios informacijos skelbimui – griežti reikalavimai (II dalis)

________________

Straipsnį parengė teisininkas Mindaugas Šveiteris. © LAWCORPUS

Jei turite klausimų, susisiekite su LAWCORPUS teisininkais el. paštu info@lawcorpus.lt arba telefonu +370 615 53 847.