Investavimo sandorio stadijos

2022 02 24

Įprastai sudėtingesnis investavimo sandoris, kuriuo siekiama tikslingai apsaugoti šalių interesus, susideda iš kelių skirtingų etapų. Apžvelkime tipinius etapus.

Investuotojo paieška ir pradinis kontaktas. Investuotojo paieška yra pirminis žingsnis nulemiantis ateinančių stadijų sklandumą. Atitinkamai šio proceso nereiktų forsuoti, siekiant kuo greičiau gauti naują investiciją. Per pastarąjį dešimtmetį sukurta įvairiausių platformų, organizacijų ir renginių, suteikiančių galimybę atlikti investuotojų paiešką ir vėliau pritraukti jų dėmesį, pristatant savo verslo idėją (angl. Pitch).

Iš kitos pusės, patrauklus ir galimai pelningas verslo modelis gali sukurti priešingą atvejį – startuoliui reiks rinktis iš juos suradusių ir investicinius pasiūlymus pateikusių investuotojų. Tokia situacija suteikia startuoliui daugiau laisvės kitose sandorio sudarymo stadijose.

Nepriklausomai nuo to, ar patys ieškote ar jus surado investuotojai, po pradinio kontakto su investuotoju, rekomenduojame apsvarstyti kelis aspektus:

1) Ar jums reikalingas pasyvus, ar aktyvus investuotojas? Aktyviai veikloje dalyvaujantis investuotojas ar jo atstovas padeda kontaktais, patarimais, informacijos sklaida, gal net ir sprendimų priėmimo procese. Iš kitos pusės investuotojo aktyvus įsitraukimas galimai lems didesnę priežiūrą ir auditą, nukreipiantį dėmesį nuo produkto vystymo;

2) Atsižvelkite į investuotojo reputaciją. Dažniausiai investuotojas bus atlikęs ne vieną ir ne dvi investicijas. Išsiaiškinkite kaip sekėsi ankstesniems jų verslams;

3) Įvertinkite ar investuotojas nėra jūsų tiesioginis ar netiesioginis konkurentas. Šis elementas svarbus tam, kad iš jūsų nebūtų išviliota konfidenciali su verslu susijusi informacija;

4) Po pirmų susitikimų įsivertinkite ar pasitikite investuotoju ir esate motyvuotas su juo dirbti.

Derybos. Viena iš priežasčių, kodėl sandorį ištinka nesėkmė – tam tikrų pozicijų ar sąlygų vertinimas kaip savaime suprantamų. Ne vienerius metus sandorių virtuvėje besisukantys asmenys turi patirties identifikuojant esminius derybų klausimus, kuriuos privaloma aptarti, norint judėti į priekį. Mažiau patyrę sandorių dalyviai dažnai ateina į derybas be aiškaus svarbiausių klausimų scenarijaus. Tokiu atveju kiekviena šalis siekia aptarti tik jai aktualius klausimus, o ne tokie esminiai klausimai paliekami kaip savaime suprantami arba lengvai suderinami tolimesniame etape. Tačiau tokie „standartiniai“ klausimai gali būti lemtingi kitai šaliai, dėl nesuderinamų sąlygų sandoris gali netgi nutrūkti jau patyrus nemažai laiko ir piniginių sąnaudų.

Patyręs teisininkas geba įvertinti šalių interesus ir siekius, todėl pirmiausia rekomenduojame pasirengti pagrindinių sandorio sąlygų sąvadą (angl. term sheet), kuriame aptariami esminiai ketinimai, bet nenustatoma pareiga sudaryti sandorį. Nors dokumentas nėra įpareigojantis, dažnu atveju galima ir rekomenduojama nustatyti tam tikras sandorio šalis saistančias sąlygas – pavyzdžiui, konfidencialumo įsipareigojimus ar investuotojo išimtinumą (kai startuolis įsipareigoja nevesti derybų su jokiais kitais investuotojais ir pan.).

Sandorio dokumentų rengimas. Teisininkų parengti sandorio dokumentai yra išsamesni, pritaikyti konkrečiam atvejui ir aptariantys galimas jautriausias vietas. Pavyzdžiui:

– Atidedamosios sąlygos. Dažniausiai didesni sandoriai yra sudaromi su atidėtu sandorio užbaigimu, kadangi norėdamos perimti įmonę šalys turi pirmiausia atlikti tam tikrus namų darbus (įmonės patikrinimai, privalomų leidimų gavimas, finansavimo užsitikrinimas ir pan.). Įprastai šalys tokių namų darbų neketina atlikti, kol nėra užtikrintos, kad juos įgyvendinus turės galimybę sudaryti sandorį (pavyzdžiui, investuotojas nori būti tikras, kad startuolis turės pareigą parduoti naujai išleistas akcijas). Vadinasi, tam reikalingas įpareigojantis dokumentas. Įprastai tai yra pati investavimo sutartis. Sandorio su atidėtu užbaigimu sutartis nustato tam tikras išankstines sąlygas, kurias įgyvendinus šalys užbaigs sandorį, pvz., sumokės pirkimo kainą ir perleis nuosavybę į akcijas. Sudarius tokią sutartį, sandorio šalys jaučiasi ramiau darydamos namų darbus ir patirdamos papildomas išlaidas, kadangi žino, jog viską tinkamai atlikus, sandorio užbaigimas bus užtikrintas (arba bent jau bus nustatytos kompensavimo priemonės, jeigu kas nors sugalvotų iš tokio sandorio pasitraukti). Atidėtas sandorio užbaigimas gali būti nustatytas dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui:

o investuotojas nori atlikti išsamų įsigyjamos įmonės patikrinimą, bet startuolis nesuteikia prieigos prie reikiamos informacijos, kol nėra sudarytas įpareigojantis dokumentas;

o sandoriui privalomas Konkurencijos tarybos ar kitų institucijų (pavyzdžiui, Nacionalinės žemės tarnybos, strateginės komisijos) leidimas, o tai gali užtrukti keletą mėnesių.

Gali būti, kad dėl tam tikrų priežasčių sandorio nepavyksta sudaryti, pvz., Konkurencijos taryba neišduoda koncentracijos leidimo, gaunamos neigiamos ketinamos įsigyti įmonės patikrinimo išvados ir pan. Šalys dažniausiai jaučia galimas problemas, o teisininkai gali sutarties sąlygomis apsaugoti jas nuo katastrofinių pasekmių ir leisti sąžiningomis bei teisingomis aplinkybėmis pasitraukti iš sandorio.

– Atsakomybė. Teisininkas gana lengvai supranta šalių lūkesčius, galimus jautrius momentus, dėl to gali patarti atstovaujamai šaliai, kas jai būtų naudinga sudarant konkretų sandorį. Pavyzdžiui, startuolio atstovas, vertindamas sandorio rizikas, gali rekomenduoti klientui sutartyje numatyti atsakomybę ribojančius punktus, tokius kaip:

o startuolio atsakomybės po sandorio ribojimas daliai gautos pirkimo kainos sumai;

o galimybė reikšti tik esmines pretenzijas startuoliui, pvz., nuo tam tikros sumos.

Atitinkamai investuotojo atstovas gali įvertinti rizikingas vietas ir patarti investuotojui, kad sandoris per daug rizikingas be startuolio įsipareigojimų atlyginti nuostolius. Tarkime, jei yra rizika, kad įmonė gali gauti baudą iš kurios nors reguliuojančios institucijos, teisininkas sutartyje sieks užtikrinti, kad tokiu atveju nuostolius kompensuotų startuolis.

– Įpareigojimas dirbti startuolyje. Investuotojas dažnu atveju iš startuolio įkūrėjų tikisi įsipareigojimo įmonėje išdirbti sandoryje apibrėžtą laiką. Tokiu būdu investuotojas apsisaugo nuo rizikos, jog įkūrėjai paliktų įmonę jos neišplėtoję. Taip pat prie šios sąlygos įtraukiamas draudimas parduoti startuolio akcijas kitiems asmenims numatytą laikotarpį. Praktikoje dažniausiai pasitaikantys terminai – 3 metai.

– Vesting‘o terminai. Naujai steigiama įmonė investuotojų reikalavimu įkūrėjams akcijas suteikia palaipsniui (angl. vesting). Anksčiau laiko iš startuolio pasitraukę įkūrėjai neįgautų teisės įgyti visų akcijų, nesuėjus vesting‘o terminui. Praktikoje dažniausiai pasitaikantis terminas – 3 metai. Tokia sąlyga užtikrina akcininkų struktūros stabilumą.

Patikrinimas. Investuojant svarbu suprasti kokios būklės yra įmonė. Jeigu verslas dar labai jaunas, šis etapas nėra privalomas, kadangi užtenka patvirtinimų ir garantijų bei kitų teisinių saugiklių numatytų sutartyje. Visgi investuotojui rekomenduojama atidžiai įsivertinti perkamą objektą ir jo sudėtį.

Patikrinimai gali būti įvairiausi, nors standartiškai tai teisinis, finansinis, mokestinis bei komercinis. Nereikėtų apsigauti, kad patikrinimas yra naudingas tik investuotojui. Jei startuolis nenori, kad praėjus kuriam laikui į jo duris pasibelstų investuotojas priekaištaudamas dėl to, kad nusipirko ne tai, ko tikėjosi, rekomenduojama reikalauti, kad investuotojas atliktų teisinį patikrinimą, o tokio patikrinimo apimtis tinkamai būtų užfiksuota sandorio dokumentuose. Atvejai, kuomet sandoris „nulūžtų“ dėl teisinio patikrinimo rezultatų, nutinka ganėtinai retai. Dažniau „atradimai“ lemia kainos arba sutarties sąlygų korekcijas. Pavyzdžiui, versle pasitaiko, kad esminiai įmonės darbuotojai darbo sutartyse būna apsaugoti didelėmis išeitinėmis išmokomis (angl. golden parachutes). Dažnai investuotojo ir startuolio vizijos dėl sandorio objekto gali skirtis ir tai gali būti susiję su tam tikrais pokyčiais, įskaitant žmogiškųjų išteklių valdymą. Todėl investuotojas privalo būti įsitikinęs, kad įsigijęs įmonę neturės keblumų įgyvendinti savo viziją, pvz., pakeisti darbuotojų komandą. Neįvertinti vadinamieji „auksiniai parašiutai“ gali būti labai nemaloni ir brangi staigmena. Startuoliui patikrinimai naudingi, jei jis siekia būti atviras ir parodyti realią įmonės būklę. Suteikęs prieigą susipažinti su įmone ir jos dokumentais, atsakomybę jis jau perkelia investuotojui. Tai reiškia, kad, atsiradus problemoms, jeigu jos buvo tinkamai atskleistos per patikrinimą, investuotojas neturės teisės reikšti pretenzijas.

Patikrinimo rezultatų įvertinimas. Turbūt naivu tikėtis, kad tik teisininkai gali pastebėti „auksinius parašiutus“ ar panašias investuotojui nenaudingas sąlygas. Tačiau teisėje yra daugybė situacijų, kurios iš pažiūros atrodo primityvios, bet iš tikrųjų slepia platesnę reikšmę. Išsamaus įmonės patikrinimo rezultatai ir išvados pateikiami galutinėje ataskaitoje. Pastaroji būna suskirstyta pagal temas: ginčai, akcininkų struktūra, sutartys, finansinė informacija, reguliaciniai klausimai, intelektinė nuosavybė ir kt.

Sandorių dokumentų sudarymas. Šių dienų teisininkui būtina puikiai valdyti projektus ir kurti klientui pridėtinę vertę. Tai lemia, kad teisininkai nuolat ieško vis patogesnių sandorių sudarymo metodų, pvz., patogiai pritaikytos el. parašo sistemos, kur pasirašyti sandorį užtenka vos kelių mygtukų paspaudimų. Nustebtumėte, kiek elementariausių logistinių iššūkių tenka išspręsti, kai dalyvauja daug šalių, pvz., pasirašymas pagal įgaliojimus, šalims privalomi pritarimai (pvz., valdybų). Teisininkai viską sužiūri ir klientui pateikia ant lėkštutės. Be abejo, tai nėra būtinybė, tačiau dažnai tenka išgirsti, kad tai yra komfortas ir pridėtinė vertė klientui.

Sandorio užbaigimas. Kaip minėta, teisininkai padeda šalims identifikuoti namų darbus, kuriuos jos privalo atlikti, norėdamos užbaigti sandorį. Dažnai teisininkai ne tik įvardina užduotis, bet ir padeda jas atlikti. Elementarus pavyzdys – privalomų leidimų gavimas. Lietuvoje apie tam tikrus sandorius privaloma pranešti Konkurencijos tarybai. Kol nebus gautas reguliatoriaus leidimas, sandorio įgyvendinti negalima. Šios procedūros yra ganėtinai komplikuotos, tad vargu, ar pavyks susitvarkyti be šios srities teisės ekspertų.

Kitas pavyzdys – sandorio struktūros parengimas. Dažnu atveju siekiamas įsigyti verslas būna padalintas į keletą įmonių, kurias valdo tie patys asmenys. Siekiant parduoti kompleksą, privalomi tam tikri pakeitimai, pvz., įmonių sujungimas ar įmonių akcijų „sunešimas“ į kontroliuojančią bendrovę (angl. holding). Tokiose situacijose praverčia ne tik sandorių teisininkų patarimai, bet ir mokesčių ekspertų konsultacijos, nes dažnai kyla ir mokestinių iššūkių.

Sandorio užbaigimas džiaugsmingas, bet kartu ir įtemptas momentas. Startuolis laukia pavedimo į savo sąskaitą, o investuotojas jau „matuojasi“ naują pirkinį. Kad ir kaip būtų keista, net ir šiais laikais bankai pateikia nemalonių staigmenų. Dėl to kilusią įtampą padeda nuraminti patirties turintys teisininkai. Pasitaiko, kad nuo pirminės sutarties pasirašymo iki sandorio užbaigimo dienos pasikeičia tam tikros aplinkybės, pvz., startuolis atskleidžia papildomą informaciją apie įmonę, jos produktus ar paslaugas. Tokiu atveju būtina suderinti interesus ir atspindėti juos sandorio dokumentuose. Jei sandorio pasirašymo metu dalyvauja ir teisininkai, tą galima atlikti operatyviai, iškart sudėti parašus.

Veiksmai užbaigus sandorį. Teisininkai investuotojui gali padėti optimizuoti ar integruoti įsigytą pirkinį, pvz., jeigu buvo įsigytas konkuruojantis verslas, teisininkai gali patarti ir padėti įgyvendinti įsigytos įmonės prijungimą prie jau veikiančios infrastruktūros. Tuo tarpu startuoliui teisinis patarėjas gali padėti sukurti naują korporatyvinę struktūrą, kuri būtų naudojama kaip investicinė priemonė tolimesnei veiklai ir savirealizacijai pasitraukus iš verslo.

___________

© LAWCORPUS, Advokatų profesinės bendrijos teisininkas Tomas Pilkis.

Jei turite klausimų, susisiekite su LAWCORPUS teisininkais el. paštu info@lawcorpus.lt arba telefonu +370 37 788243.