Daikto sulaikymas kaip laikina ekonominio spaudimo priemonė. Ką būtina žinoti?

2020 11 27

Viena iš civilinės teisės reglamentuojamų savigynos priemonių – tai daikto sulaikymo teisė. Daikto sulaikymo teise galima pasinaudoti tik įstatymo nustatytais atvejais, priešingu atveju, tokia savigynos priemonė nėra leidžiama. Sulaikymo teisės įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) ketvirtosios knygos normos.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daikto sulaikymo teisė laikoma teisėta savigynos priemone, todėl, sulaikant daiktą, turi būti taikomi ir CK 1.139 straipsnyje nustatyti reikalavimai: savigynos būdai ir priemonės turi atitikti teisės pažeidimo pobūdį ir kiekvienu konkrečiu atveju neperžengti savigynos ribų (2 dalis); naudojant savigyną, būtina gerbti žmogaus teises ir laisves bei laikytis įstatymų reikalavimų. CK 6.253 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad asmuo, panaudojęs savigyną neteisėtai arba be pakankamo pagrindo, privalo atlyginti padarytą žalą. Žala taip pat turi būti atlyginama, jeigu savigyna buvo nesąžininga ar neprotinga (pvz., CK 6.58 straipsnio 7 dalis) arba teisė galėjo būti įgyvendinta kitais būdais, kreipiantis į teismą ir pan.

Prievoliniuose santykiuose kreditoriaus teisė sulaikyti daiktą įtvirtinta CK 6.69 straipsnyje. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sulaikymo teisė – specifinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, kuriuo kreditorius turi teisę pasinaudoti, kol skolininkas įvykdys prievolę (CK 6.69 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 4.229 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytais kriterijais, daikto sulaikymo teisė atsiranda ir gali būti įgyvendinama esant šių aplinkybių visumai: 1) kreditorius turi reikalavimo teisę į skolininką; 2) reikalavimo teisė yra vykdytina (jos įvykdymo terminas pasibaigęs); 3) kreditorius valdo skolininkui priklausantį daiktą; 4) kreditorius yra teisėtas skolininkui priklausančio daikto valdytojas.

CK 6.656 straipsnyje nustatyta rangovo teisė taikyti sulaikymą prieš užsakovą, jeigu šis nevykdo savo įsipareigojimo sumokėti rangos sutartyje nustatytą atlyginimą arba kitokią sutarties šalių sutartą sumą. Rangovas turi teisę išieškoti jam pagal sutartį priklausančias sumas už atliktą darbą iš užsakovui priklausančių įrenginių, likusių medžiagų ir kito užsakovui priklausančio turto, kol užsakovas visiškai su juo neatsiskaitys, arba gali sulaikyti darbų rezultatą tol, kol užsakovas tinkamai neįvykdys savo prievolės. Daikto sulaikymo teisė šiuo atveju apibrėžta kaip rangovo darbų rezultato neperdavimas užsakovui iki jo atsiskaitymo. Tai reiškia, kad įstatymas darbų rezultato sulaikymą iš esmės nustato kaip galimą, t. y. adekvačią ir galimą rangovo teisių gynimo priemonę. Ši norma suteikia rangovui teisę sulaikyti užsakovui perduotiną darbų rezultatą. Darbų rezultatas gali būti rangovo naujai sukurtas arba rangovui remontuoti perduotas užsakovo daiktas. Užsakovui neatsiskaitant su rangovu, šis turi teisę sulaikyti sutaisyto daikto perdavimą užsakovui, kol bus sumokėta už atliktus darbus. Sprendžiant dėl daikto sulaikymo proporcingumo įvertinama daikto sulaikymo galimas poveikis dėl jo pobūdžio, sulaikomo daikto vertės, jo sulaikymu sukeliamų nuostolių, nepatogumų ir kitų padarinių, atsižvelgiant į skolininko padaryto pažeidimo pobūdį ir apimtį. Kadangi daikto sulaikymas yra laikina ekonominio spaudimo priemonė, kuri realiai nesukelia atsiskaitymo ar sulaikyto daikto praradimo padarinių, tai, sprendžiant dėl naudojimosi ja proporcingumo, vien ta aplinkybė, kad daikto vertė yra didesnė, net ir kelis kartus, nei skola, savaime nesuteikia pagrindo spręsti, kad sulaikymas yra neproporcingas.

Svarbu pažymėti, kad daikto sulaikymas nėra kliūtis perleisti daiktą, tai nėra turto areštas ar panašaus pobūdžio nuosavybės teisės ar disponavimo daiktu suvaržymas. Daikto pardavėjas turi informuoti pirkėją apie kitų asmenų teises ar pretenzijas į daiktą, pirkėjas turi teisę gauti visą informaciją, susijusią su daiktu. Jis neturi teisės apsiginti nuo daikto sulaikymo tuo, kad yra daikto savininkas ir neturi skolinių įsipareigojimų daikto valdytojui, t. y. sulaikiusiam daiktą asmeniui.

Taip pat pažymėtina, kad kreditorius neturi teisės pasinaudoti sulaikyto daikto verte įsiskolinimui padengti, nes neturi teisės jo realizuoti ir vien dėl daikto sulaikymo neturi teisės nukreipti išieškojimą į jo vertę.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sulaikant daiktą, gali atsirasti žala daikto savininkui. Žalos, padarytos dėl neteisėto ir nepagrįsto naudojimosi daikto sulaikymo teise, atlyginimas yra vienas iš civilinės atsakomybės atvejų. Tai deliktinė atsakomybė, kuriai taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus ir kaltę bei priežastinį neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala (nuostoliai) dėl daikto sulaikymo gali pasireikšti daikto savininko turto sumažėjimu dėl negautų pajamų, prarastos galimybės gauti pajamas, jeigu sulaikytas daiktas naudojamas pajamoms gauti, ar sukelti nuostolių dėl daikto neturėjimo ar galimybės juo naudotis netekimo, ar versti savininką patirti išlaidas (pavyzdžiui, pakaitiniams daiktams naudojimui ar verslui), pridaryti naudojimosi ar veiklos nepatogumų, suvaržymų ar netekimų, kurie gali būti įvertinti pinigais ir kompensuojami, ir kita. Jeigu dėl daikto sulaikymo yra sutrukdoma gauti jau numatytas gauti pajamas (sutrikdoma suplanuota ūkinė veikla, pavyzdžiui, lieka neįvykdyti užsakymai), tai, įrodžius visas sąlygas, gali būti priteisiamos negautos pajamos. Kitais atvejais nuostoliai gali pasireikšti kaip prarastos galimybės piniginė vertė. Tokie ekonomiškai neigiamo pobūdžio netekimai dėl neteisėto naudojimosi daikto sulaikymu gali būti vertinami kaip žala (nuostoliai). Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją.

Kiekvieną kartą naudojantis daikto sulaikymo teise kaip ekonominio spaudimo priemone skolininkui dėl neatsiskaitymo, svarbu neperžengti savigynos ribų ir įvertinti, ar atskiru atveju tuo nepadaroma nepateisinama įtaka žmogaus teisėms ir laisvėms (pavyzdžiui, ar nėra apribojami asmeniui gyvybiškai būtini ištekliai, ar nėra nutraukiamas asmens orią būtį užtikrinantis tiekimas, ar asmeniui nėra sudaromos kitos buitį ar veiklą iš esmės suvaržančios, žeminančios ar kitaip nepateisinamos sąlygos).

________________________

Šaltinis: lat.lt

© LAWCORPUS

Jei turite klausimų, susisiekite su LAWCORPUS teisininkais el. paštu info@lawcorpus.lt arba telefonu +370 615 53 847.